60 metų, kai įkurta (1961) Panevėžio gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Nuo 1995 AB „Panevėžio gelžbetonis“. Dabar veikia UAB „Panevėžio gelžbetonis“.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1961) kunigas, pedagogas, žurnalistas, teologijos m. dr. Virginijus Veilentas. 1979 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio 5-oji gimnazija), 1985 – Kauno kunigų seminariją, 1993 – socialinių komunikacijų studijas Romos popiežiškajame saleziečių universitete. 1987–1990 kunigavo Karsakiškyje. Nuo 1989 žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1995–2005 Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas. Nuo 2005 Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas. Vilniaus kunigų seminarijos ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (2005), Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ (2007).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1956) gydytojas, burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Ričardas Kubilius. 1964–1968 mokėsi Panevėžio 2-oje pradinėje mokykloje, 1968–1974 – Panevėžio 7-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija). 1974–1979 studijavo Kauno medicinos institute. 1980–1992 Kauno medicinos instituto Chirurginės stomatologijos katedros asistentas. 1992–2002 Kauno medicinos akademijos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos docentas, nuo 1995 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto dekanas, nuo 1996 Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas, nuo 2002 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas. Nuo 2023 dirba ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Įvairių Lietuvos medicininių žurnalų redakcinių kolegijų narys. Paskelbė mokslinių straipsnių. Monografijų, vadovėlių, mokomųjų priemonių autorius ir bendraautoris. Lietuvos nusipelnęs gydytojas (2010).

80 metų, kai Panevėžyje įsteigti (1941) gailestingųjų medicinos seserų kursai, kurie vėliau pavadinti Medicinos mokykla. Kursų iniciatorius – gydytojas Mykolas Marcinkevičius. 1965–2002 Andriaus Domaševičiaus aukštesnioji medicinos mokykla. Nuo 2002 Panevėžio kolegijos sudėtyje kaip fakultetas. Šiuo metu – Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakultetas.

60 metų, kai Nocegalos kaime (Panevėžio r.) gimė (1961) geografas, geografijos m. dr. Stasys Paškauskas. 1979 baigė Naujamiesčio vidurinę mokyklą, 1985 – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. 1986–2001 dirbo Geografijos institute, nuo 2002 – Geologijos ir geografijos institute. Paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

80 metų, kai Kaspariškiuose (Anykščių r.) gimė (1941) dailininkė, skulptorė, literatė Veronika Vildžiūnaitė-Žukienė. 1965 baigė Valstybinį dailės institutą. Nuo 1969 gyveno Panevėžyje. Nuo 1978 buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė paminklų, portretų, dekoratyvinių skulptūrų, mažosios plastikos darbų. Išleido du poezijos rinkinius. Mirė 2023 12 18 Panevėžyje.

100 metų, kai Dembnėje (Kėdainių r.) gimė (1921) aktorius Kazimieras Vitkus. 1939–1940 lankė Kauno Darbo rūmų teatro vaidybos studiją. Nuo 1940 iki mirties – Panevėžio dramos teatro aktorius. Nuo 1959 vaidino ir kine. Sudarė ir kaupė Panevėžio dramos teatro archyvą. LSSR nusipelnęs artistas (1965). LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1981). Mirė 1995 01 05 Panevėžyje.

70 metų, kai Joniškyje gimė (1951) fleitininkas, dirigentas, politinis ir visuomenės veikėjas Vidmantas Kapučinskas. 1982 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1980–1994 dėstė Panevėžio konservatorijoje. 1981–1991 paties įkurto Panevėžio senosios muzikos ansamblio meno vadovas. 1984–1993 Panevėžio operetės liaudies teatro dirigentas. Nuo 1991 paties įkurto Panevėžio kamerinio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 1993–2019 Panevėžio muzikinio teatro direktorius, vyr. dirigentas, meno vadovas. Šiuo metu – šio teatro vyr. dirigentas. Metų panevėžietis (2011).

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1936) gydytoja, visuomenininkė Liudvika Knizikevičienė. 1954 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), 1960 – Kauno medicinos institutą. 1960–1964 Panevėžio ligoninės Vaikų konsultacijos gydytoja, nuo 1964 Gimdymo namų gydytoja, 1966–1991 Naujagimių skyriaus vedėja. 1970–1993 Panevėžio krašto vyriausioji neonatologė. Nuo 1998 Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė. Kelių knygų sudarytoja. Parašė straipsnių istorijos, švietimo, kultūros klausimais. Apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2013), LDK Gedimino ordinu (2018). Nusipelniusi Lietuvos gydytoja (2020).

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1921) stalo tenisininkė, trenerė Bronė Balaišienė. Daugkartinė Lietuvos ir SSRS stalo teniso čempionė. Nuo 1950 trenerė. 1966–1983 „Žalgirio“ sporto draugijos Vilniaus vaikų ir jaunių mokyklos trenerė. Išugdė daug žymių žaidėjų. Mirė 1983 07 26 Vilniuje.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) choro dirigentas, pedagogas, doc. Jeronimas Žitkevičius. 1939–1943 mokėsi Panevėžio 1-oje pradinėje mokykloje. 1944–1949 mokėsi Panevėžio 1-oje berniukų gimnazijoje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija) ir lankė Panevėžio muzikos kursus. 1952–1956 Vilniaus pedagoginiame institute studijavo geografiją, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje – dirigavimą. 1959–1978 dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. 1978–2008 dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete. Vadovavo chorams, respublikinių dainų švenčių dirigentas. Suteiktas LSSR nusipelniusio kultūros ir švietimo darbuotojo garbės vardas (1975). Mirė 2009 01 20 Vilniuje.

120 metų, kai Daukniūnuose (Panevėžio r.) gimė (1901) agronomas selekcininkas Juozas Klevaitis (Klivečka). 1921 baigė Panevėžio gimnaziją, 1923 – Dotnuvos žemės ūkio technikumą. 1923–1924 dirbo Dotnuvos selekcijos stotyje, 1925–1927 – Žemės ūkio akademijoje laborantu ir studijavo agronomiją. 1928–1930 buvo Selekcijos stoties vedėjo padėjėjas, o 1930–1940 Pašarinių žolių selekcijos skyriaus vedėjas. 1941 įkūrė Valinavos pašarinių žolių selekcijos ir bandymų stotį ir iki 1944 jai vadovavo. Nuo 1949 gyveno JAV. Daugiamečių žolių selekcijos Lietuvoje pradininkas. Išvedė pašarinių žolių veislių, sudarė pašarinių žolių vardyną. Mirė 1971 07 18 Čikagoje (JAV).

125 metai, kai Šeteniuose (Kėdainių r.) gimė (1896) valstybės veikėjas, diplomatas, vertėjas Juozas Urbšys. 1905–1907 gyveno Zaosėje (Panevėžio r.). 1907–1914 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Nuo 1915 studijavo Rygos politechnikos institute. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 baigė Čiugujevo (Charkovo sr.) karo mokyklą ir išsiųstas į frontą. 1918 rudenį grįžo į Lietuvą. 1919–1922 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Panevėžio batalione. 1938–1940 Lietuvos užsienio reikalų ministras. 1940–1956 kalėjo tremtyje Rusijoje. 1956 grįžo į Lietuvą. Bendradarbiavo lietuviškoje ir užsienio spaudoje. Rašė politinėmis, socialinėmis, kultūros temomis. Išvertė prancūzų autorių kūrinių, išleido atsiminimų. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio (1928) ir 2-ojo laipsnio (1936) ordinais, Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu (1932), Šaulių žvaigždės medaliu (1939). Mirė 1991 04 30 Kaune.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1961) meninio stiklo dailininkas Remigijus Kriukas. 1985 baigė Valstybinį dailės institutą. 2000 Panevėžyje įkūrė ir vadovauja meninio stiklo studijai „Glasremis“. Nuo 1985 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Nuo 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Sukūrė stiklo skulptūrų, dekoratyvinių interjero akcentų, suvenyrų. Metų panevėžietis (2011).

80 metų, kai atidarytas (1941) Panevėžio dramos teatras ir suvaidintas pirmasis spektaklis – N. Pogodino pjesė „Sidabrinis slėnis“.

90 metų, kai įkurtas (1931) Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius.

130 metų, kai Žiežmariuose (Kaišiadorių r.) gimė (1891) inžinierius architektas Aleksandras Gordevičius. 1918 baigė Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą. Nuo 1923 kurį laiką gyveno Panevėžyje. Vienas iš Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros projekto autorių. Mirė 1941 Vilniuje.

175 metai, kai Purviškiuose (Biržų r.) gimė (1846) knygnešys, publicistas Jurgis Bielinis. Mokėsi privačiai Šiauliuose ir Mintaujoje, 1872 baigė vokišką pradžios mokyklą Rygoje. Nuo 1873 pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui. 1885 Panevėžio rajone įkūrė Garšvių knygnešių draugiją. Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Parašė brošiūrų Lietuvos istorijos, lietuvių valstiečių likimo temomis. Mirė 1918 01 18 Katinuose (Pasvalio r.).

160 metų, kai Puziniškyje (Panevėžio r.) gimė (1861) rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 1878 Mintaujoje baigė vokiečių aukštesniąją mokyklą ir išlaikė egzaminus Mintaujos vyrų gimnazijoje. 1894 įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“ neturtingiems moksleiviams remti, iki 1903 jai vadovavo. 1917 išlaikė felčerės egzaminus, padėjo tėvui gydytojui. 1919–1924 mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1920 išrinkta į Steigiamąjį Seimą. Po trijų mėnesių grįžo atgal mokytojauti į Panevėžį. Dirbo įvairiose visuomeninėse ir šalpos organizacijose, dalyvavo savivaldybių ir moterų judėjimo veikloje. Bendradarbiavo „Varpeׅ“, „Ūkininke“, „Lietuvos žiniose“. Parašė apysakų, apsakymų, pjesių, romaną, atsiminimų, paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių. Apdovanota DLK Gedimino 3-iojo (1929) ir 1-ojo (1936) laipsnių ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Panevėžio miesto garbės pilietė (2011). Panevėžio rajono garbės pilietė (2011). Mirė 1943 06 14 Panevėžyje.

95 metai, kai Nevetiškyje (Panevėžio r.) gimė (1926) filosofas, filosofijos m. habil. dr., prof. Antanas Gaidys. 1956 baigė Vilniaus pedagoginį institutą, 1961 – Visuomenės mokslų akademiją Maskvoje. 1962–1969 dirbo Veterinarijos akademijoje, 1969–1988 – Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. 1988–1990 dėstė Aukštojoje partinėje mokykloje. Parašė knygų. Mirė 2018 02 11 Vilniuje.

125 metai, kai Panevėžyje gimė (1896) karininkas, dailininkas Jonas Andrašūnas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1915 baigė Novgorodo realinę gimnaziją. Mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1918 grįžo į Lietuvą. Savanoriu tarnavo Panevėžio batalione, vėliau Ketvirtajame Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. 1927–1938 Panevėžio apskrities komendantas. Nuo 1949 gyveno JAV. Aktyviai dalyvavo „Ramovės“, Lietuvių šaulių sąjungos veikloje. Nutapė apie 250 paveikslų ir dalyvavo parodose. 1994 grįžo gyventi į Lietuvą. Apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1928), Nepriklausomybės medaliu (1928), Šaulių žvaigždės ordinu (1933), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1938). Mirė 1994 08 09 Vilniuje.

90 metų, kai Vaidlonyse (Anykščių r.) gimė (1931) kunigas, lietuvių liturginės muzikos tyrėjas Vytautas Masys. 1950–1954 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. 1954 įšventintas kunigu ir su pertraukomis kunigavo Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio rajonuose. 1996–2013 Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros rezidentas-vikaras. 2001 paskirtas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninku. Rengė liturginių knygų vertimus. Paskelbė straipsnių religinės ir pasaulietinės muzikos Lietuvos bažnyčiose klausimais. Mirė 2018 03 29 Panevėžyje.

60 metų, kai Paežeryje (Panevėžio r.) gimė (1961) inžinierius mechanikas, pedagogas, politikas Vitalijus Satkevičius. 1979 baigė Vadoklių vidurinę mokyklą, 1988 – Kauno politechnikos institutą, 1996 – Aukštesniąją neakivaizdinę katechetų mokyklą prie Kauno kunigų seminarijos Teologijos fakulteto. 1979–1997 su pertrauka dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“. Nuo 1993 dėstė tikybą įvairiose Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose. 1997–2007 UAB „Panevėžio būstas“ direktorius. Nuo 1997 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 2008–2010 Seimo nario Petro Luomano padėjėjas. 2010–2015 Panevėžio miesto meras. 2011 liepą–gruodį ir nuo 2015 spalio Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo padėjėjas. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Apdovanotas Rumunijos nacionalinio ordino „Už nuopelnus“ didžiuoju Riterio kryžiumi (2014).

95 metai, kai Išlaužuose (Panevėžio r.) gimė (1926) skulptorius Kazimieras Kisielis. 1944–1945 mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, lankė J. Miltinio dramos studiją. 1952 baigė Vilniaus dailės institutą. Sukūrė dekoratyvinių ir monumentalių skulptūrų, skulptūrinių kompozicijų ir portretų. Ramygaloje stovi jo sukurtas paminklas „Sopulingoji“, Panevėžyje – dekoratyvinė skulptūra „Žemė-Motina-Taika“, Panemunyje (Rokiškio r.) – paminklas „Laiminu. Žuvusiems už laisvę“. Suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1986). Panevėžio rajono garbės pilietis (2006). Mirė 2014 02 28.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1971) dailininkė tapytoja Asta Keraitienė. 1987–1991 mokėsi Telšių taikomosios dailės mokykloje, 2010–2013 – Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale. Gyvena ir kuria Rokiškyje. Nuo 1997 Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ narė. 2010 įkūrė VšĮ „Saviugdos centras“, kurioje organizuoja įvairius tapybos užsiėmimus vaikams ir suaugusiems. 2017 menininkei suteiktas meno kūrėjo statusas. Surengė personalinių parodų, dalyvauja grupinėse parodose.

130 metų, kai Rokiškyje gimė (1891) rašytojas, redaktorius, karininkas Juozas Balčiūnas (slap. Švaistas). 1909–1913 mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1917 baigė karo mokyklą Maskvoje. 1924–1928 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1919–1939 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1928–1935 žurnalo „Karys“ redaktorius. Nuo 1949 gyveno JAV. Dirbo laikraščio „Naujienos“ redakcijoje. Išleido apsakymų rinkinių. Mirė 1978 09 21 Los Andžele (JAV).