130 metų, kai Palaukiuose (Panevėžio r.) gimė (1892) Lietuvos kariuomenės karininkas Juozas Vidugiris. 1912 baigęs Panevėžio realinę mokyklą, studijavo Sankt Peterburgo technologijos institute. 1917 baigė Vladimiro karo mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metu mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir dalyvavo kovose Rumunijos fronte. Grįžęs į Lietuvą 1919 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžyje dislokuoto Ketvirtojo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko kuopos vadu. Dalyvavo Panevėžio miesto išvadavime 1919. 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925 perkeltas į Septintąjį pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulką. 1927 paskirtas eiti Penktojo pėstininkų LDK Kęstučio pulko vado pareigas. 1929 pakeltas į pulkininkus. 1930 baigė Aukštesniųjų karininkų viršininkų kursus. 1936 paleistas į atsargą. 1944 Vietinės rinktinės Utenos apskrities komendantas. Nuo 1944 gyveno Šiauliuose, palaikė ryšius su Lietuvos partizanais. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo (1919), DLK Gedimino 3-iojo (1928), Vytauto Didžiojo 3-iojo (1935) laipsnio ordinais, Savanorių medaliu (2008, po mirties). Mirė 1947 11 06 Šiauliuose, 1990 perlaidotas Palaukiuose.

55 metai, kai Mediniuose (Pasvalio r.) gimė (1967) dviratininkė Laima Zilporytė. 1984 baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. Gyvena Panevėžyje, iki 2020 dirbo Panevėžio „Fortūnos“ dviračių sporto klubo vadybininke. Lietuvos čempionė, pirmoji Lietuvos dviračių sporto atstovė – olimpinių žaidynių dalyvė. XXIV vasaros olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja.

95 metai, kai Liūdynėje (Panevėžio r.) gimė (1927) pedagogė, poetė Stasė Baleišienė. Mokytojavo Panevėžyje ir Vilniuje. LSSR nusipelniusi mokytoja (1964). Po mirties išleistos dvi jos poezijos knygos. Mirė 1993 08 30.

110 metų, kai Subačiuje (Kupiškio r.) gimė (1912) žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas Algirdas Jonas Kaulėnas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1939 baigė teisę Vytauto Didžiojo universitete. 1940–1941 mokytojavo Krekenavos ir Subačiaus mokyklose. 1941–1943 redagavo „Panevėžio apygardos balsą“. 1942–1944 Panevėžio dramos teatro direktorius. 1947 išvyko į Didžiąją Britaniją, buvo „Britanijos lietuvio“ redaktorius, 1950 įkūrė lietuvių dramos mėgėjų teatrą ir rašė jam dramas. 1958 atvyko į JAV, buvo „Laisvosios Lietuvos“ redaktorius. Aktyviai reiškėsi Vilniui vaduoti sąjungos, šaulių, jaunalietuvių veikloje. Nuo 1930 bendradarbiavo periodinėje spaudoje, išspausdino dramos veikalų, straipsnių. Mirė 1965 06 22 Čikagoje (JAV).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1957) dailininkas vitražistas Algimantas Ulis. 1973 baigė Panevėžio 1-ąją aštuonmetę mokyklą. 1973–1977 mokėsi S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1982 baigė Lvovo valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą Ukrainoje. 1982–1985 Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo meninio stiklo specialybės dėstytojas. Nuo 1985 dirba tik kūrybinį darbą. Nuo 1983 dalyvauja parodose. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kuria vitražus interjerams ir eksterjerams.

100 metų, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1922) Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas Bronius Liesys. 1940 įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Nacių okupacijos metais priklausė Lietuvos laisvės armijai. Artėjant antrajai sovietinei okupacijai įsitraukė į antisovietinį rezistencinį sąjūdį. Nuo 1945 pradžios Jungtinės Kęstučio apygardos Rolando būrio partizanas, vėliau – apygardos štabo narys. 1947 11 paskirtas suformuoti Prisikėlimo apygardą, 1948 07 27 paskirtas jos štabo viršininku. Redagavo partizanų laikraštį „Prisikėlimo ugnis“. Rašė eilėraščius, kurie spausdinti partizanų leidiniuose. Apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnių Laisvės kovos kryžiais (1950, po mirties), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (1998, po mirties). Žuvo 1949 08 13 Užpelkių miške (Radviliškio r.).

70 metų, kai Pasvalyje gimė (1952) teatrologas, režisierius, eseistas, vertėjas Giedrimundas Gabrėnas. 1981 baigė teatrologiją Leningrado teatro ir kino meno institute. Nuo 1980 dirbo Šiaulių dramos teatro, nuo 1985 – Panevėžio dramos teatro literatūrinės dalies vedėju, 1992–1993 buvo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorius, vėliau ėmėsi režisūros. Spektaklių recenzijas ir straipsnius apie teatrą spausdino įvairiuose leidiniuose. Kaip eseistas, poetas, vertėjas daugiausia bendradarbiavo „Krantuose“. Rašė pjeses, parengė Juozo Miltinio repeticijų publikacijų. Iš prancūzų, anglų, ispanų, lenkų kalbų išvertė eilėraščių, esė, straipsnių, pokalbių. Apdovanotas Teatro sąjungos Padėkos prizu (1996, po mirties). Mirė 1995 09 24 Panevėžyje.

90 metų, kai Kamajuose (Rokiškio r.) gimė (1932) fotografas, fotokorespondentas Antanas Gylys. Panevėžyje baigė Amatų mokyklą. Nuo 1947 dirbo Panevėžio cukraus fabrike, vėliau – Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje, Panevėžio politechnikume. Buvo ilgametis neetatinis „Panevėžio tiesos”, o 1974–1988 etatinis „Tiesos” fotokorespondentas. Mirė 2014 11 22 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

125 metai, kai Laukminiškiuose (Kupiškio r.) gimė (1897) aktorė, režisierė Unė Babickaitė-Graičiūnienė. 1912 baigė Panevėžio Marijos progimnaziją. 1916–1918 mokėsi dainavimo ir vaidybos Peterburgo Imperatoriškoje konservatorijoje. 1918–1919 Kauno „Dainos“ draugijos aktorė ir režisierė. 1919–1936 gyveno JAV. 1924–1925 vaidino Vašingtono ir Niujorko teatruose. 1936 grįžo į Kauną ir vadovavo Šaulių sąjungos teatrui, dirbo Panevėžio teatre, pastatė tris spektaklius. 1948–1950 Kauno universiteto dramos būrelio vadovė. 1951–1953 ištremta į Kuibyševo sritį. Po tremties grįžo į Kauną. Mirė 1961 08 01 Kaune.

85 metai, kai Ragainėje (Panevėžio r.) gimė (1937) pedagogė, gamtos mokslų dr., doc. Ramunė Auksuolė Jūra Vincenta Vaitonienė (Dilkaitė). 1954 baigė Naujamiesčio vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Už dalyvavimą Panevėžio antisovietinėje jaunimo organizacijoje „Atžalynas“ pašalinta iš universiteto. 1955 vėl įstojo į universitetą ir 1960 įgijo geografijos mokytojo specialybę. Dėstė geografiją, vadovavo turistų būreliams įvairiose, daugiausia Vilniaus, mokyklose. Dirbo institutuose: Vilniaus pedagoginiame – 1972, Pedagogikos mokslinio tyrimo – 1976–1978, Šiaulių pedagoginiame – 1978–1983, Respublikiniame mokytojų tobulinimosi – 1983–1993. Pasaulio lietuvių katalikų mokslų akademijos narė. Tyrinėjo Lietuvos senąsias žemynines kopas. Spaudoje paskelbė per keliasdešimt mokslo ir mokslą populiarinančių straipsnių. Knygos „Vincas Dilka. Padalinto gyvenimo vaizdai“ (2016) autorė.

110 metų, kai Seinuose gimė (1912) dailininkė tapytoja Ona Dokalskaitė-Paškevičienė. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, piešimo – pas J. Zikarą. 1928 su motina persikėlė į Baltarusiją. 1932 baigė Vitebsko dailės technikumą. Iš pradžių piešė karikatūras Minsko laikraštyje „Čirvonaja zmena“, vėliau – žurnale „Literatura i Mastacva“. 1942 grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Nuo 1949 gyveno JAV. Priklausė Niujorko dailininkų sąjungai. Tapė natiurmortus, peizažus, portretus. Mirė 2007 10 14 Santa Monikoje (Kalifornija, JAV).

110 metų, kai Papiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1912) inžinierius technologas,  žemės ūkio m. dr., prof. Jurgis Banaitis. 1934 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1946 baigė Vytauto Didžiojo universitetą ir dirbo asistentu Organinės chemijos katedroje. 1948–1958 Lietuvos žemės ūkio akademijos sodininkystės ir daržininkystės katedros vyr. dėstytojas bei docentas. 1958–1964 dirbo Lietuvos statybos ir architektūros institute. 1964–1967 Kauno politechnikos instituto Bendrosios chemijos katedros profesorius. Parašė knygų apie žemės ūkio produkciją, statybines medžiagas. Mirė 1976 06 30 Kaune.

110 metų, kai Andrioniškyje (Anykščių r.) gimė (1912) grafikė, tapytoja Domicelė Tarabildienė. 1924–1928 mokėsi Raguvos progimnazijoje, 1928–1929 Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1935 baigė Kauno meno mokyklą. 1937 kartu su šeima išvyko į Paryžių. Nuo 1935 ji daugiausia dirbo grafikos srityje, įskaitant knygų iliustraciją. Sukūrė specialią folklorinių motyvų iliustravimo techniką. Apdovanota LTSR valstybine premija (1972), pripažinta LTSR liaudies artiste (1974). Mirė 1985 09 08 Vilniuje.

60 metų, kai pradėtas leisti (1962) Panevėžio rajono laikraštis „Tėvynė“.

80 metų, kai Kaune gimė (1942) skulptorius, prof. Gediminas Karalius. Apie 1947 kartu su šeima atsikėlė gyventi į Karalių kaimą (Panevėžio r.). 1959 baigė Vadoklių vidurinę mokyklą, 1970 – Lietuvos dailės institutą. 1969–1974 dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje-internete. Nuo 1989 Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, 1989–1991 Vaizduojamosios dailės fakulteto dekanas, 1991–1995 akademijos prorektorius studijoms, 1996–2000 Skulptūros katedros vedėjas, nuo 1995 – profesorius. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Gyvena Vadokliuose (Panevėžio r.). Kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1991), apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000), Panevėžio rajono garbės pilietis (2019).

35 metai, kai atidaryti (1987) „Ekrano“ kultūros rūmai. Dabar – Panevėžio miesto bendruomenių rūmai.

140 metų, kai Laboruose (Pakruojo r.) gimė (1882) prozininkas, dramaturgas Konstantinas Jasiukaitis. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, nuo 1900 gyveno Šiauliuose. Bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“, „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Darbininkų balsas“, „Skardas“, „Žarija“. 1905–1906 „Naujosios Gadynės“ redaktorius, 1906 dirbo laikraščio „Vilniaus žinios“ redakcijoje. 1906 rugsėjo 18 d. areštuotas, kalintas. 1907–1912 gyveno Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje. Studijavo Fribūro, Briuselio universitetuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915–1917 tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1918 grįžo į Lietuvą. 1922–1940 Panevėžio ligonių kasos direktorius. 1924–1926 redagavo laikraštį „Panevėžio balsas“. Parašė apsakymų, feljetonų, dramą. Mirė 1941 08 04 Utenoje.