70 metų, kai Buzuose (Ukmergės r.) gimė (1951) aktorius Jonas Garliauskas. 1969 ir 1970–1972 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. Nuo 1973 iki mirties Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų. Mirė 2002 04 13 Panevėžyje.

40 metų, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1981) spektaklio A. Arbuzovo „Netikėtas svečias“ premjera. Režisierius – Jonas Pakulis.

115 metų, kai Butėniškyje (Rokiškio r.) gimė (1906) kunigas, filosofijos m. dr. Antanas Deksnys. 1931 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą ir Kauno kunigų seminariją. 1931–1934 Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vikaras, vėliau kunigavo Biržuose. 1936–1940 Fribūro universitete studijavo sociologiją, istoriją ir pedagogiką. 1941 išvyko į JAV. Nuo 1943 dirbo kunigu lietuvių parapijoje Saint Louise (Ilinojaus valstija), rūpinosi bažnyčios statyba, karo pabėgėliais Vokietijoje, tremtiniais Sibire. 1963 jam suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas. 1969 konsekruotas ir paskirtas rūpintis Vakarų Europoje gyvenančių lietuvių sielovada, rezidavo Bad Wiorishofene. Nuo 1981 vyskupas emeritas. Leido laikraštį „Krivūlė“. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, „Panevėžio balse“. Rašė socialinėmis ir pedagoginėmis temomis. Parašė „Katalikų mažąjį katekizmą“ (1943). Mirė 1999 05 05 Bad Viorishofene (Vokietija).

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1961) farmacininkas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Vitalis Briedis. 1984 baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1984 dirbo Kauno medicinos institute (nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas). Mokslinių straipsnių, skelbtų Lietuvoje ir užsienyje, autorius ir bendraautoris.

65 metai, kai Linkuvoje (Pakruojo r.) gimė (1956) aktorius, režisierius, prof. Vytautas Anužis. 1963–1974 mokėsi Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1974 baigė Panevėžio dramos teatro J. Miltinio studiją, 1978 – B. Ščiukino aukštąją teatro mokyklą Maskvoje. Nuo 1978 Klaipėdos dramos teatro aktorius. Nuo 2011 Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius. Pelnė Lietuvos nacionalinę meno ir kultūros premiją (2016). Apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi (2017), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2022).

90 metų, kai Dapšioniuose (Radviliškio r.) gimė (1931) pedagogė, kraštotyrininkė Genovaitė Ginkevičiūtė-Gokienė. 1947–1950 mokėsi Panevėžio 2-oje mergaičių gimnazijoje. 1950 įstojo į Šiaulių pedagoginio instituto Istorijos fakultetą. 1951–1992 dirbo Smilgių vidurinėje mokykloje. Nuo 1961 įsitraukė į kraštotyrinę veiklą: rinko atsiminimus apie žymius Smilgių krašto žmones, jos dėka įkurtas mokyklos muziejus, parašyta Smilgių kolūkio istorija, įsteigta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija. Apdovanota G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ (2012). Mirė 2018 01 11.

140 metų, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) gimė (1881) gydytoja, rašytoja, politinė veikėja Vanda Didžiulytė-Albrechtienė. Nuo 1896 gyveno Mintaujoje. 1901 baigė Mintaujos mergaičių gimnaziją. 1903 įstojo į Berno universiteto Filologijos fakultetą. 1904 grįžo į Lietuvą ir bendradarbiavo leidiniuose „Draugas“, „Darbininkas“, „Naujoji Gadynė“, „Vilniaus žinios“, „Visuomenė“. 1907–1911 Sankt Peterburge baigė meno mokyklą, dantų gydytojų kursus. Nuo 1912 gyveno Jaltoje, 1916–1917 dirbo tremtinių sanatorijos vedėja. Nuo 1933 iki mirties gyveno ir dirbo Panevėžyje, vertėsi stomatologija. Dalyvavo visuomeninėje veikloje. Rašė eilėraščius ir apsakymus. Išvertė prozos ir dramos kūrinių. 1941 07 21 hitlerininkų sušaudyta Panevėžyje.

115 metų, kai Panevėžyje gimė (1906) miškininkas, biomedicinos m. dr., doc. Mikalojus Lukinas. Baigė Panevėžio gimnaziją, 1931 – Žemės ūkio akademiją. 1931–1935 Jūrės miškų urėdijos Papilvio girininkas, 1935–1937 Varėnos miškų urėdo pavaduotojas, 1937–1939 Dzūkų miškų urėdo pavaduotojas, Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas. 1939–1941 Biržų miškų urėdijos technikas. 1944–1950 Vilniaus miškų technikumo direktorius, 1945–1948 dar dėstė Vilniaus universiteto Miškų ūkio fakultete. 1950–1980 dirbo Lietuvos miškų institute, 1961–1970 šio instituto direktorius. 1950–1961 dar ir Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio ekonomikos ir organizacijos katedros vedėjas. Nuo 1977 iki mirties gyveno Panevėžyje. Kelių knygų, daugiau kaip 100 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių apie miškininkystę autorius. Mirė 1987 11 29 Panevėžyje.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1956) gydytojas traumatologas-ortopedas, medicinos m. habil. dr., doc., politikas Jonas Kairys. 1974 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą (dab. J. Balčikonio gimnazija), 1980 – Kauno medicinos institutą. 1981–1985 Telšių centrinės ligoninės gydytojas. 1986–1991 Vilniaus 2-osios miesto ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas. 1991–2018 Šeškinės poliklinikos vyr. gydytojas, direktorius. Nuo 1993 Vilniaus universiteto Socialinės medicinos centro asistentas. 2001–2003 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2002 LR Ministro pirmininko konsultantas sveikatos apsaugai. Nuo 2020 Ministro pirmininko S. Skvernelio patarėjas sveikatos apsaugos klausimais. Mokslinių ir kitų publikacijų autorius.

120 metų, kai atidarytas (1901) siaurojo geležinkelio ruožas „Panevėžys–Švenčionėliai“.

55 metai, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1966) spektaklio V. Borcherto „Lauke, už durų“ premjera. Režisierius – Juozas Miltinis.

115 metų, kai Patiltuose (Utenos r.) gimė (1906) kunigas Antanas Gobis (Guobis). 1930 įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1937–1943 kunigavo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. 1944 ir 1952 ėjo Panevėžio vyskupijos kanclerio pareigas. Nuo 1981 Rokiškio Šv. Mato bažnyčios altaristas. Apdovanotas Pasaulio tautų teisuolio medaliu (1979). Mirė 1995 06 14 Rokiškyje.

95 metai, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1926) Ketvirtojo pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko neperiodinis leidinys „Senolių takais“. Buvo leidžiamas iki 1929.

100 metų, kai Rabikiuose (Panevėžio r.) gimė (1921) kraštotyrininkas Jonas Žilevičius. 1951 baigęs Kauno felčerių-akušerių mokyklą, dirbo Truskavoje, Ramygaloje, Krekenavoje. Krekenavoje įkūrė kraštotyrininkų būrelį, rinko medžiagą apie Krekenavos krašto šviesuolius – medžio meistrą Vincą Svirskį, kunigą Antaną Mackevičių ir kt. Surinko apie 300 girnapusių. Rūpinosi vietos šaulių organizacijos gyvenimu, buvo garbės šaulys. Panevėžio rajono garbės pilietis (2008). Mirė 2011 06 03 Krekenavoje (Panevėžio r.).

100 metų, kai Liudiškiuose (Anykščių r.) gimė (1921) kunigas monsinjoras,  teologijos m. dr. Jonas Juodelis. 1942 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1942–1944 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1947 baigė Kauno kunigų seminariją. 1947–1949 Kupiškio parapijos vikaras. 1949–1951 Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris. 1969–1970 Pandėlio parapijos klebonas. 1970–2002 Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas. 1973–2002 Panevėžio dekanato vicedekanas. 1983–2001 ėjo Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio pareigas. 1991 įsteigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko katalikiškąją vidurinę mokyklą, buvo jos direktoriumi. Labiausiai nusipelnęs panevėžietis mokslo srityje (1997), Panevėžio miesto garbės pilietis (2001). Mirė 2006 01 07 Panevėžyje.

30 metų, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1991) spektaklio N. Erdmano „Savižudis“ premjera. Režisierius – Algimantas Pociūnas.

95 metai, kai Vepuose (Panevėžio r.) gimė (1926) geografas Aloyzas Samas. 1934–1938 lankė Karsakiškio pradinę mokyklą, 1942–1944 mokėsi Panevėžio vidurinėje komercijos profilio prekybos mokykloje. 1954 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1954–1960 dirbo Žemėtvarkos valdyboje, 1963–1964 – Žemėtvarkos projektavimo instituto Gamybos planavimo skyriuje. 1965–1986 dėstė Vilniaus universitete. 1972–1986 Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos Iliustravimo ir kartografijos skyriaus vedėjas. Parengė daugiau nei 1500 žemėlapių ir iliustracijų. Išleido knygą, parašė straipsnių kartografijos, istorijos, kraštotyros temomis. Mirė 2005 06 30 Vilniuje.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) teisininkas, inžinierius, teisės m. dr., visuomenės veikėjas Algirdas Ostis. 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į JAV. 1955 baigė Merilando universitetą, 1965 De Paulio universitetą (Čikaga). 1957–1961 dirbo inžinieriumi, nuo 1965 – advokatas. Dirbo Čikagos advokatų kontoroje, vėliau teisės konsultantu pramonės bendrovėje. Nuo 1984 užsiėmė privačia teisės praktika. Lietuvių fondo, Lietuvių katalikų spaudos draugijos veikėjas. Mirė 2020 12 23.

360 metų, kai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza Panevėžiui suteikė (1661) turgaus ir mugių privilegiją.

135 metai, kai Kaune gimė (1886) choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas Vladas Paulauskas. 1912–1940 gyveno Panevėžyje, mokytojavo miesto mokyklose, vadovavo saviveikliniams chorams. Buvo vienu iš Panevėžio muzikos mokyklos įkūrėjų. 1946–1956 kalėjo sovietiniuose lageriuose. Sukūrė dainų, religinės muzikos, operetę. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1929), Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1932), Šaulių Žvaigždės ordinu (1939). Mirė 1960 08 30 Kaune.

30 metų, kai Panevėžyje, prie šv. Trejybės bažnyčios klebonijos (Sodų g. 3) atidengtas paminklas „Tremtiniams, lietuviškos Golgotos kelius išėjusiems. 1941–1991“.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1946) aktorius Petras Kežys. 1953–1964 mokėsi Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1963 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. Nuo 1964 Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius, jame sukūręs daugiau kaip 80 vaidmenų. Nuo 1994 Panevėžio muzikinio teatro aktorius.

80 metų, kai Kaune gimė (1941) choro dirigentė, pedagogė Gražina Viržonienė. 1966 baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1966 dėstė Panevėžio konservatorijoje. Vadovavo įvairiems Panevėžio chorams, 1975–2000 kamerinio moterų choro „Volungė“ vadovė. Panevėžio miesto ir regioninių dainų švenčių, 1990 Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų švenčių Vilniuje dirigentė. Lietuvos chorų sąjungos prezidiumo narė. Suteiktas nusipelniusios artistės garbės vardas (1986).

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) gydytoja anatomė, medicinos m. dr., doc. Regina Skačkauskaitė-Mikėnienė. 1956 baigė Kauno medicinos institutą. 1960–1966 dirbo Kauno medicinos instituto anatomijos klinikoje, 1963–1966 dar ir gydomojo fakulteto prodekanė. Nuo 1966 Vilniaus universiteto dėstytoja. 1990–2000 Medicinos fakulteto prodekanė. Paskelbė daugiau kaip 80 mokslo darbų, vadovėlio bendraautorė.