Panevėžio krašto sukakčių kalendoriai
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
A-Ą·B·C-Č·Ch·D·E-Ė·F·G·H·I·J·K·L·M·N·O·P·R·S-Š·T·U-Ū·V·W·Y·Z-Ž
55 metai, kai Panevėžyje gimė (1966) džiazo muzikantas, būgnininkas, pedagogas Linas Labudis. 1973–1984 mokėsi Panevėžio 7-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija). 1992–1997 Panevėžio miesto kultūros namų ansamblio „Jazz Singers Band“ artistas, 1994–1995 Panevėžio pučiamųjų orkestro „Garsas“ artistas. Grupių „Green Bridge Band“, „Blues Cats“ ir „Ducky Done“ narys. Tarptautinės pučiamųjų orkestrų asociacijos konsultantas-mokytojas. Nuolatinis įvairių muzikos projektų Lietuvoje dalyvis, bendradarbiaujantis su lietuvių, JAV ir Latvijos džiazo muzikantais. Išleido kompaktinių plokštelių.
70 metų, kai Panevėžyje gimė (1951) architektas, humanitarinių m. dr., prof. Eugenijus Kęstutis Staniūnas. 1974 baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą (nuo 1991 Vilniaus Gedimino technikos universitetas), 1974–2004 ir nuo 2007 jame dėsto, 1999–2002 Architektūros fakulteto dekanas. Dalyvauja tarptautiniuose urbanistiniuose projektuose. Parašė mokomąją knygą, vadovėlių. Kartu su kitais projektavo Biržų aikštės rekonstrukciją.
50 metų, kai Kniaudiškių kaime (Panevėžio r.) gimė (1971) profesionalus virtuvės šefas, poetas Evaldas Žaliukas. Mokėsi Panevėžio 8-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinė mokykla), studijavo Vilniaus inžinieriniame statybų institute. Dirbo Panevėžio kraštotyros muziejuje. Rašo eilėraščius, yra išleidęs kulinarinių knygų.
70 metų, kai Panevėžio r. gimė (1951) dailininkė Vida Auksutytė. 1974 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Dirbo skaičiavimo mašinų gamykloje „Sigma“, trikotažo fabrike „Verpstas“, Panevėžio prekybos valdybos reklamos biure. Panevėžio lėlių vežimo teatro dailininkė scenografė. Dėstė Panevėžio katalikiškoje M. Rimkevičaitės technologijų mokykloje. Nuo 1977 dalyvavo parodose. Sukūrė scenografiją 25 scenos pastatymams. Apipavidalino poezijos knygų. Mirė 2022 05 30 Panevėžyje.
90 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1931) chemikė, chemijos m. dr., doc. Gražina Marija Karnišauskaitė. 1960 baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Ilgametė Kauno medicinos universiteto Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros dėstytoja. Apie 40 mokslinių publikacijų, 1 vadovėlio, 12 mokymo priemonių bendraautorė. Mirė 2010 05 23.
90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) smuikininkas, dirigentas Vytautas Malčius. 1962 baigė Lietuvos konservatoriją. 1960–2003 dėstė Panevėžio muzikos mokykloje (1960–1978 direktorius; 1963–2003 jo paties įkurto moksleivių styginių orkestro vadovas) ir Panevėžio muzikos technikume (nuo 1993 Panevėžio konservatorija). 1964–1979 jo paties įkurto Panevėžio moksleivių namų berniukų choro vadovas. Koncertavo Europos šalyse, JAV, Kuboje, Irake, Vietname. Aranžavo kūrinių orkestrams, ansambliams.
75 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1946) kalbininkė, humanitarinių m. dr., doc. Angelė Kaulakienė. 1969 baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1969 dirbo Lietuvių kalbos institute. 1996–2000 dar dėstė Kauno technologijos universitete, nuo 2001 dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete. Paskelbė straipsnių terminologijos, kalbos kultūros klausimais, su kitais parengė knygų.
110 metų, kai Užpaliuose (Utenos r.) gimė (1911) pedagogas, kraštotyrininkas Pranas Tamošiūnas. 1931 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1931–1932 studijavo Vytauto Didžiojo universitete teologijos-filosofijos fakultete. Nuo 1946 iki senatvės vadovavo Karsakiškio mokyklai, įkūrė joje kraštotyros muziejų. Išleido 4 knygas apie iš Karsakiškio ir jo apylinkių kilusius įžymius žmones. Lietuvos garbės kraštotyrininkas (2000). Apdovanotas LDK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. Mirė 2005 09 22.
50 metų, kai Panevėžyje gimė (1971) tautodailininkas, humanitarinių m. dr. Gvidas Vilys. Šiaulių universiteto menų fakulteto muzikos teorijos ir pedagogikos katedros lektorius, Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto vadybos ir administravimo fakulteto vadybos mokslų katedros lektorius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kultūros ir meno skyriaus vyriausias specialistas. Nuo 2010 Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų direktorius. 2013–2017 Panevėžio muzikos mokyklos direktorius. Nuo 2017 iki dabar Pasvalio r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Nuo 1988 Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Nuo 2005 Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys. Respublikinių ir tarptautinių kūrybinių seminarų, parodų dalyvis.
85 metai, kai Panevėžyje gimė (1936) teatro režisierius Jonas Jurašas. 1964 baigė Maskvos A. Lunačarskio teatrinio meno institutą. 1967–1972 – Kauno dramos teatro vyriausiasis režisierius. 1974 sovietinės valdžios priverstas emigruoti, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Lietuvai atgavus nepriklausomybę grįžo, 1990–1992 režisavo Kauno dramos teatre, 1992 dirbo Kauno dramos teatro meno vadovu. Sukūrė spektaklių Lietuvos rusų, Kauno, Šiaulių, Lietuvos nacionaliniame dramos teatruose, taip pat JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose. Apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2006), „Auksiniu scenos kryžiumi“ (2013), LR Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016). Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2009).
30 metų, kai Panevėžyje atidaryta (1991) miesto poliklinika Nemuno gatvėje.
80 metų, kai sovietiniai NKVD daliniai įvykdė (1941) žudynes prie Cukraus fabriko ir nukankino Panevėžio ligoninės gydytojus Juozą Žemgulį, Stanislovą Mačiulį, Antaną Gudonį ir medicinos seserį Zinaidą Kanevičienę.
80 metų, kai į Panevėžį įžengė (1941) nacistinės Vokietijos kariuomenė.
125 metai, kai Dovyduose (Pasvalio r.) gimė (1896) kalbininkas, visuomenės veikėjas Petras Būtėnas. Nuo 1922 studijavo Lietuvos universitete, 1930 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1925–1944 dirbo mokytoju Panevėžyje, iki 1936 – Mokytojų seminarijoje. 1941 su kitais leido savaitraštį „Išlaisvintasis panevėžietis“. 1941–1944 Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius. Nuo 1949 gyveno JAV. Parengė lietuvių kalbos vadovėlių, paskelbė straipsnių kalbos, literatūros, tautosakos, istorijos, pedagogikos klausimais, dirbo „Lietuviškosios enciklopedijos“ redakcijoje. Mirė 1980 10 04 Bostone (JAV), palaidotas Toronte. 1996 palaikai perlaidoti Panevėžyje.
95 metai, kai Pagėgiuose (Šilutės r.) gimė (1926) choreografas Leonas Černiauskas. Apie 1930 persikėlė į Panevėžį. 1944–1946 šoko ir dainavo Lietuvos TSR valstybinės filharmonijos liaudies dainų ir šokių ansamblyje. Nuo 1947 Panevėžio kultūros namų meno vadovas. Vadovavo tautinių šokių kolektyvams. Pramoginių šokių pradininkas Panevėžyje. 1964 Panevėžio kultūros namuose įkūrė pramoginių šokių kolektyvą. Jo iniciatyva nuo 1967 Panevėžio sporto rūmuose pradėti organizuoti respublikiniai ir tarptautiniai pramoginių šokių konkursai. Organizavo seminarus mokyklų ir klubų šokių vadovams, ruošė šokėjus dainų šventėms, buvo respublikinių ir Panevėžio miesto dainų švenčių baletmeisteris ir asistentas. Už aktyvią meninę veiklą apdovanotas garbės, padėkos raštais, medaliais. Mirė 1991 07 31 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.