60 metų, kai Darbėnuose (Kretingos r.) gimė (1962) aktorius, režisierius Vytautas Kupšys. 1984 Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete įgijo teatro režisieriaus specialybę, 1987 Valstybinėje konservatorijoje apgynė aktoriaus diplomą. Nuo 1984 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. 1994–1999 Panevėžio muzikinio teatro vyr. režisierius, 2000–2006 Panevėžio vaikų kaukių teatro vadovas. Teatre suvaidino per 50 vaidmenų. Pastatė per 30 spektaklių. Vaidina kine ir televizijoje. Kuria ir pats atlieka dainas gitara. Parašė pjesių vaikams ir suaugusiems. Išleido pjesių rinkinį.

45 metai, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1977) spektaklio Sofoklio „Edipas karalius“ premjera. Režisierius – Juozas Miltinis.

55 metai, kai Klebonuose (Panevėžio r.) gimė (1967) pedagogas, socialinių m. dr., prof. Vincentas Lamanauskas. 1991 baigė Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultetą. 1991–1993 dirbo Vadoklių vidurinėje mokykloje, 1993–1997 buvo Upytės A. Belazaro pagrindinės mokyklos direktoriumi. 1997–1998 ėjo LR Švietimo ir mokslo viceministro pareigas. 1998–2002 dirbo Šiaulių universiteto Gamtos didaktikos katedroje, nuo 2002 dirba Edukologijos katedroje. Mokslinio metodinio centro „Scientia Educologica“ pirmininkas. Paskelbė daugiau kaip 450 mokslinių straipsnių. Tarptautinių mokslinių žurnalų vyr. redaktorius. Knygų autorius, bendraautoris.

65 metai, kai Panevėžio dramos teatre režisierius J. Miltinis pastatė (1957) H. Ibseno dramą „Heda Gabler“.

65 metai, kai Daukšiuose (Skuodo r.) gimė (1957) dailininkė keramikė Daiva Ložytė. 1964–1972 mokėsi Panevėžio r. Naujamiesčio vidurinėje mokykloje, 1972–1975 – Panevėžio J. Balčikonio vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1979–1984 studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1984 gyvena ir kuria Klaipėdoje. Nuo 1983 dalyvauja parodose. Nuo 1989 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Sukūrė indų, stelų su vyro ir moters profiliais, urnų.

100 metų, kai Molainiuose (Panevėžio r.) gimė (1922) gydytojas psichiatras, medicinos m. dr. Antanas Algirdas Kriščiūnas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1949 baigė Vilniaus universitetą. 1951–1963 Pažaislio psichiatrijos ligoninės skyriaus vedėjas. 1964–1989 Žiegždrių psichiatrijos ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas. 1990–1995 teismo medicinos ekspertas. Išleido knygų apie nervų ir psichikos ligas. Mirė 1998 05 20 Kaune.

90 metų, kai Pušalote (Pasvalio r.) gimė (1932) poetas satyrikas, vertėjas, žurnalistas Gediminas Astrauskas. Panevėžyje baigė 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1950–1955 studijavo Vilniaus universitete. 1962–1982 dirbo laikraščio „Sportas“, žurnalų „Nemunas“, „Šluota“ redakcijose, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto „Telefilmo“ vyresnysis redaktorius, nuo 1983 žurnalo „Šluota“ literatūrinio skyriaus redaktorius. Nuo 1969 Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Lietuvos bėgimo čempionas (1957–1958, 1960). Išleido satyrinių eilėraščių rinkinių, išvertė V. Majakovskio poezijos. Mirė 2008 11 10 Vilniuje.

110 metų, kai Velžiuose (Pasvalio r.) gimė (1912) bibliotekininkas, filosofas, teisininkas, žurnalistas, humanitarinių m. dr., prof. Mykolas Jasėnas. 1931 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1933 – Vytauto Didžiojo universitetą. 1935–1936 studijavo teisę Lietuvoje, 1937–1939 – Prancūzijoje, Sorbonos universitete. 1935–1937 redagavo žurnalą „Akademikas“. 1939–1941 Eltos redaktorius. Bendradarbiavo leidiniuose „Vairas“, „Lietuvos aidas“, rašė tarptautinės teisės ir politikos klausimais. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 1949 persikėlė į JAV. 1964–1982 Niujorko universiteto Binghamtone dėstytojas, profesorius. Nuo 1951 dirbo bibliotekininku įvairių universitetų bibliotekose. Parašė knygų, paskelbė straipsnių. Apdovanotas F. Petrarkos, pasaulio piliečio medaliu (1974). Mirė 2009 01 22 Floridoje (JAV).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1957) ekonomistas, matematikas, socialinių m. dr., prof. Linas Čekanavičius. 1975 baigė Panevėžio 8-ąją vidurinę mokyklą. 1957–1980 Vilniaus universitete studijavo ekonominę kibernetiką. Nuo 1983 dėsto Vilniaus universitete. 1993–2003 VU Ekonomikos sisteminės analizės katedros vedėjas, 2002–2007 Ekonomikos fakulteto prodekanas, 2003–2019 Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas. Šiuo metu VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius. Mokslinių publikacijų, vadovėlių autorius.

50 metų, kai Prienuose gimė (1972) aktorius Almantas Vaišnys. 2002 baigė studijas Lietuvos muzikos akademijos Aktorinio meistriškumo katedroje. Nuo 2003 gyveno Panevėžyje, vaidino Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. Filmavosi Lietuvos ir užsienio režisierių filmuose, televizijos serialuose. Mirė 2019 07 22 Panevėžyje.

145 metai, kai Švobiškyje (Pasvalio r.) gimė (1877) bibliotekininkė, filantropė, visuomenės veikėja, draudžiamos lietuviškos spaudos platintoja Elžbieta Jodinskaitė. Lankė Švobiškio pradžios mokyklą. 1890–1896 mokėsi Mintaujos Pauker aukštesniojoje mergaičių mokykloje. 1921 spalio mėnesį išrinkta meno ir kultūros draugijos „Aidas“ bibliotekininke. Nuo 1921 gruodžio 1 d. pradėjo dirbti Valstybinio centrinio knygyno (bibliotekos) sistemoje – jai patikėta įsteigti šios bibliotekos Panevėžio skyrių (dab. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka). Bibliotekai su pertraukomis vadovavo iki 1947. Mirė 1951 05 03 Panevėžyje.

150 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1872) dailininkas tapytojas Jonas Mackevičius. 1894 baigė Dailės skatinimo draugijos Piešimo mokyklą Sankt Peterburge, 1896 – kunigaikštytės Marijos Teniševos Piešimo mokyklą. 1896 mokėsi I. Repino privačioje dailės studijoje. 1896–1901 studijavo tapybą Peterburgo dailės akademijoje. 1929–1940 Kauno meno mokyklos mokytojas. Nuo 1944 gyveno Šveicarijoje. Nuo 1907 dalyvavo parodose, o vėliau įstojo į Lietuvių dailės draugiją. Nutapė peizažų, visuomenės veikėjų ir istorinių asmenų portretų, istorinių paveikslų, buitinių kompozicijų. Apdovanotas DLK Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1938). Mirė 1954 07 25 Roveredo (Šveicarija).

20 metų, kai Panevėžyje įsteigta (2002) VšĮ „Panevėžio mechatronikos centras“. Atidaryta 2003 09 06.

85 metai, kai Preidžiuose (Panevėžio r.) gimė (1937) animacinių filmų režisierius, dailininkas, scenaristas Antanas Janauskas. 1965 baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. 1965–1971 ir 1985–1991 Lietuvos kino studijos dailininkas, režisierius. 1973–1981 Paminklų konservavimo instituto operatorius. 1991 Vilniuje įkūrė animacinių filmų studiją „AJ“. 1970 sukūrė pirmąjį Lietuvos kino studijos animacinį filmą „Iniciatyva“. Mirė 2016 02 23 Vilniuje, palaidotas gimtinėje.

105 metai, kai Anapolyje (Panevėžio r.) gimė (1917) dailininkas grafikas Kazimieras Švainauskas. 1937–1940 mokėsi Kauno meno mokykloje. Antrojo pasaulinio karo metais įstojo į Vilniaus dailės akademiją. Dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Vilniaus baltarusių muziejuje. 1944 sovietų suimtas, išvežtas į Stalinogorsko šachtas (Rusija). Po karo grįžo į Vilnių, 1946 išvyko į Lenkiją, tęsė dailės studijas Krokuvos dailės akademijoje. 1951 persikėlė į Piasečną, dėstė dailę mokykloje. Nuo 1953 dalyvavo parodose Lenkijoje ir Lietuvoje. Lenkijos dailininkų sąjungos, Mozūrijos kultūros draugijos narys. Rašė straipsnius apie dailę, kūrė iliustracijas periodiniams leidiniams, tapė peizažus, raižė linoleumo ir medžio graviūras. Mirė 2002 01 25 Sedlcėse (Lenkija).

135 metai, kai Vėžionyse (Kupiškio r.) gimė (1887) kalbininkas, pedagogas, geografas Antanas Vireliūnas. 1908–1910 mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1910–1914 mokytojavo Tverų mokykloje, 1918–1919 – Saulės gimnazijoje Kaune. 1919–1921 dirbo Švietimo ministerijoje. 1923–1924 redagavo žurnalą „Švietimo darbas“. 1924 vienas iš knygų leidimo bendrovės „Sakalas“ steigėjų. Nuo 1906 bendradarbiavo leidiniuose „Lietuvos ūkininkas“, „Mokykla“, „Mokytojas“, „Lietuva“, „Lietuvis“, „Švietimo darbas“ ir kt. Rašė mokyklų, auklėjimo, kalbos, lietuvių literatūros klausimais, tyrė lietuvių kalbos terminiją. Išleido geografijos mokslo populiarinimo knygelių. Mirė 1925 07 23 Palangoje.

80 metų, kai Keliūgaloje (Panevėžio r.) gimė (1942) agrochemikė, agrarinių m. habil. dr., prof. Vanda Maselytė-Žekonienė. Mokėsi Šiaulių septynmetėje ir Vadoklių vidurinėje mokyklose. 1961–1966 studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Buvo paskirta į Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialą. Nuo 1985–1996 dėstė Vilniaus universitete, nuo 1997 – Lietuvos žemės ūkio universitete. Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė. Išleido knygų apie ekologinę žemdirbystę, dirvožemio tyrimus.

90 metų, kai Pumpėnuose (Pasvalio r.) gimė (1932) meteorologas-klimatologas Algirdas Bagdonas. 1951 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1956 – Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Nuo 1960 vadovavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos valdybai, nuo 1976 – Sąjunginio žemės ūkio meteorologijos instituto Lietuvos agrometeorologijos laboratorijai, nuo 1987 – Pabaltijo agrometeorolijos ekspedicijai. 1976–1989 Pasaulinės meteorologijos organizacijos Agrometeorologijos skyriaus referentas, 1976–1980 Sąjunginio žemės ūkio meteorologijos instituto mokslo tarybos narys, ilgametis „Hidrometeorologijos straipsnių“ redaktorių kolegijos narys, respublikinių hidrometeorologijos konferencijų organizacinių komitetų pirmininkas, Lietuvos geografų (1962–1980) ir Gamtos apsaugos (1962–1978) draugijų tarybų narys, „Žinijos“ draugijos Mokslų apie Žemę sekcijos pirmininko pavaduotojas (1960–1989). Parašė straipsnių agrometeorologijos klausimais, išleido „Agrometeorologijos žinyną“ (1987, su R. Karalevičiene).

80 metų, kai Tiltagaliuose (Panevėžio r.) gimė (1942) dailininkė tekstilininkė Daiva Ona Mačionytė-Jonaitienė. 1967 baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Nuo 1970 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1987 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kūrė tekstilės kompozicijas, gobelenus. Mirė 2008 06 05 Vilniuje.

30 metų, kai Panevėžyje įkurtas (1992) Užmokyklinės veiklos centras. 2004 pervadintas Moksleivių namais.

85 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1937) dailininkas grafikas Antanas Kazakauskas. 1955–1962 studijavo Lietuvos dailės institute. Nuo 1959 bendradarbiavo su Valstybine grožinės literatūros leidykla. 1960–1963 savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailininkas. 1963–1965 žurnalo „Šluota“, 1965–1970 žurnalo „Mūsų gamta“, 1970–1973 leidyklos „Mintis“ meninis redaktorius. Nuo 1963 dalyvavo parodose. Nuo 1964 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Kūrė ekslibrisus, apipavidalino ir iliustravo knygas, sukūrė reklaminių plakatų, atvirukų. Mirė 2019.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1972) savigynos ir dziudo imtynininkė Ieva Klimašauskienė. 1993 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Panevėžio R. Sargūno sporto gimnazijos dziudo trenerė. 18 kartų Lietuvos dziudo čempionė (1990–1998, 2000–2005, 2007). Pasaulio čempionatuose iškovojo aukso (2004), bronzos (2006) ir sidabro (2007) medalius. Apdovanota Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už sporto pergales“ (2004, 2006).

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1927) gydytojas onkologas, biomedicinos m. dr., doc. Paulius Breivis. 1947 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1953 – Vilniaus universitetą. 1958–2000 dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos institute, 1962–1990 – Chemoterapijos skyriaus vedėjas, 1990–2000 – Navikų terapijos klinikos vadovas. Sudarė mokomųjų priemonių, brošiūrų, paskelbė per 300 mokslinių straipsnių, išleido knygų. LSSR nusipelnęs gydytojas (1989). Apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos premija (1989). Mirė 2000 10 21 Vilniuje.

70 metų, kai Grūžiuose (Pasvalio r.) gimė (1952) istorikas Petras Juknevičius. 1979 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1981 dirbo Panevėžio rajono kultūros paveldo apsaugoje: vyr. metodininku kultūros paminklų apsaugai, vyr. paminklotvarkininku, vyr. specialistu. Yra dirbęs pedagoginį darbą Panevėžio mokyklose, Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute. Vienas iš Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyriaus įkūrėjų. Įvairių leidinių apie Panevėžio kraštą autorius. Spaudoje paskelbė per 1200 straipsnių istorijos, paminklosaugos ir aplinkosaugos temomis. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ (2024) laureatas.