90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) kino operatorius ir režisierius Algirdas Araminas. 1957–1958 Vilniaus televizijos studijos vyriausiasis operatorius. Nuo 1958 dirbo operatoriaus asistentu, operatoriumi ir režisieriumi Lietuvos kino studijoje. Nuo 1983 Lietuvos televizijos režisierius. Sukūrė meninių, dokumentinių, muzikinių ir vaidybinių televizijos filmų. Mirė 1999 07 12 Vilniuje.

105 metai, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1916) inžinierius, žodynų rengėjas Bronius Masiokas. 1939 baigė aviacijos kursus Kaune, 1944 – Vytauto Didžiojo universitetą. 1944 pasitraukė į Vakarus. 1946–1949 studijavo Aukštojoje technikos mokykloje Karlsruhėje. 1949 išvyko į JAV. Dirbo transporto, erdvėlaivių inžinieriumi. Kartu su žmona E. Masiokiene parengė 2 lietuvių-anglų kalbų žodynus. Mirė 2000 04 11 Auroroje (JAV).

65 metai, kai Dembavoje (Panevėžio r.) gimė (1956) kino operatorius, režisierius Jonas Čergelis. 1974 baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija). Vilniaus technikos mokykloje įgijo fotografo specialybę. 1987 Lietuvos kino mėgėjų draugijos instruktorius. 1987–1991 „Ekrano“ liaudies kino studijos vadovas, režisierius. 1991–1992 Panevėžio savivaldybės TVR videooperatorius. 1992–1994 Panevėžio kraštotyros muziejaus videooperatorius. 1997–1998 Vidaus reikalų ministerijos Spaudos tarnybos operatorius. 1999–2002 TV3 operatorius. Buvo Lietuvos kino mėgėjų sąjungos narys. Panevėžio krašto sąjūdžio metraštininkas, fiksavęs Nepriklausomybės Akto paskelbimo, Sausio 13-osios įvykius. Sukūrė keliolika žymių panevėžiečių kino portretų, 20-ies serijų dokumentinį filmą apie Panevėžį. Mirė 2024 04 27 Panevėžyje.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1966) boksininkas, treneris Vitalijus Karpačiauskas. 1991 baigė Kūno kultūros institutą. 1998–2004 dirbo versle, nuo 2005 – Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro bokso treneris. Daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos čempionas, daugelio tarptautinių turnyrų nugalėtojas, olimpietis. 1993 geriausias Lietuvos sportininkas. Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto medaliu „Už nuopelnus olimpizmui“ (2016), 2-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Panevėžio sportui“ (2016). Jo iniciatyva nuo 1998 Panevėžyje kasmet rengiamas tarptautinis V. Karpačiausko taurės bokso turnyras.

90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) ekonomistas, kultūros veikėjas Vytautas Juškevičius. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje, baigė Panevėžio vakarinę-vidurinę mokyklą. 1948 ištremtas į Kolymo lagerius. 1954 grįžo iš tremties, įsidarbino Panevėžio miesto valstybinio draudimo inspekcijoje. 1965 baigė Vilniaus valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą. Nuo 1965 LSSR Fotografijos meno draugijos Panevėžio skyriaus narys. Dalyvavo respublikinėse meninės fotografijos parodose. 25 metus dalyvavo Panevėžio lėlių liaudies teatro vaidybinėje veikloje. Rašė humoreskas, scenarijus spektakliams, kultūriniams renginiams. Mirė 2016. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fonas.

95 metai, kai Degionyse (Panevėžio r.) gimė (1926) literatūrologė, humanitarinių m. habil. dr. Janina Žėkaitė-Kubilienė. 1938–1940 mokėsi Panevėžio šešiaklasėje mokykloje, 1940–1946 – Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1951 baigė Vilniaus universitetą. 1954–2005 dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Parašė studijų, monografijų, „Lietuvių literatūros istorijos“ bendraautorė, parengė Jurgio Savicko raštus, Šatrijos Raganos laiškus. Mirė 2006 07 27 Vilniuje.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1961) choro dirigentas, prof. Kastytis Barisas. 1976–1980 mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. 1980–1985 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1981 Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto akademinio mišraus choro „Ave vita“ dirigentas, meno vadovas. Nuo 1988 Vilniaus pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros asistentas, nuo 1992 Vilniaus pedagoginio universiteto Muzikos katedros vyr. asistentas. Nuo 1989 Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros vyr. asistentas, docentas. Skaito paskaitas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje.

90 metų, kai Surdegyje (Anykščių r.) gimė (1931) aktorius Algimantas Masiulis. 1950 baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1948–1951 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1948–1978 dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1978 Kauno dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 150 vaidmenų teatre, apie 100 kino filmuose. Išleido atsiminimų knygą. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996). Mirė 2008 08 19 Kaune.

110 metų, kai Panevėžyje gimė (1911) dirigentas, pedagogas, prof. Vytautas Marijošius. 1928 baigė Klaipėdos muzikos mokyklą. 1928–1933 Valstybės teatro operos repetitorius, 1933–1944 dirigentas. 1938 baigė Prahos konservatoriją. 1938–1944 Valstybės operoje dirigavo daugiau kaip 20 operų, parengė operų premjerų. 1940–1944 dėstė Kauno konservatorijoje. Nuo 1948 gyveno JAV. Nuo 1950 dėstė Hartto muzikos koledže. Dirigavo Čikagos, Manchesterio, Hartfordo kameriniams ir simfoniniams orkestrams. 1973–1976 Čikagos lietuvių operos meno vadovas. Mirė 1996 02 17 Putname (JAV).

75 metai, kai Paįstryje (Panevėžio r.) gimė (1946) dailininkė tapytoja Emilija Taločkienė. 1975 baigė Valstybinį dailės institutą. Baigusi studijas, apsigyveno Panevėžyje. 1973–1987 dėstė tapybą Panevėžio dailės mokykloje. Nuo 1998 gyvena Vilniuje. Nuo 1984 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1968 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė per 60 personalinių parodų, dalyvavo daugiau kaip 260 grupinių parodų. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomi jos grafikos ir tapybos kūriniai.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1956) dailininkė tekstilininkė Irena Breivienė. 1985 baigė Valstybinį dailės institutą. Gyvena ir kuria Panevėžyje. Nuo 1985 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų.

70 metų, kai Pabiržiuose (Panevėžio r.) gimė (1951) chemikas, chemijos m. dr., prof. Stasys Tautkus. 1970 baigė Krekenavos vidurinę mokyklą. 1975 baigęs Vilniaus universitetą, jame dirba. Nuo 2005 Analizinės ir aplinkos chemijos katedros vadovas. Išleido mokomųjų knygų, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, 5 išradimai.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1946) inžinierius ekonomistas, socialinių m. dr., prof. Vytautas Boguslauskas. 1968 baigė Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultetą. Nuo 1968 Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas) dėstytojas, 1994–1998 Finansų katedros, 1998–2000 Finansų ir apskaitos katedros, 2000–2001 ir nuo 2005 Ekonomikos ir vadybos fakulteto Apskaitos katedros vedėjas. Išleido mokslinių darbų apie įmonės valdymą, ekonometriką, mokomųjų knygų aukštosioms mokykloms autorius. 2011 06 28 nuskendo Norvegijos jūroje.

50 metų, kai prie Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos atidengtas (1971) paminklinis biustas Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Skulptorius Bernardas Bučas.

75 metai, kai Mėtytiniuose (Panevėžio r.) gimė (1946) inžinierius elektrikas, technikos m. dr. Vytautas Miškinis. 1969 baigė Kauno politechnikos institutą. 1988–1995 Vilniaus elektrinių technikos direktorius. 1995–2011 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas. Parašė mokslinių straipsnių, knygų, straipsnių autorius monografijoje „Ramygala“ (Vilnius, 2016), periodinio leidinio „Energetikos priežiūra“ redaktorius. Apdovanotas LR Prezidento (2003), Ministro Pirmininko (2005 ir 2006), Ūkio ir Energetikos ministrų padėkos raštais, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Lietuvos energetikų garbės ženklu (2006).

75 metai, kai Bijeikiuose (Joniškio r.) gimė (1946) inžinierius informatikas, kunigas, vienuolis marijonas Kastytis Ramanauskas. 1971 baigė Kauno politechnikos institutą. 1973–1988 dirbo Kauno politechnikos institute. Dirbdamas, įstojo į pogrindinę kunigų seminariją ir slapčia ją baigė. 1989–1992 gyveno JAV, tarnavo JAV katalikų bendruomenėse. Nuo 1992 Panevėžio marijonų koplyčios vikaras, nuo 1994 dar ir Mergelės Marijos seserų tarnaičių kongregacijos Panevėžyje dvasios vadovas. Nuo 1992 Panevėžio vaikų darželio „Eglutė“ (nuo 1998 Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis) kapelionas, Panevėžio 4-osios vidurinės mokyklos tikybos mokytojas. Mirė 1996 05 16 Panevėžyje.

145 metai, kai Kunigiškiuose (Anykščių r.) gimė (1876) dailininkas tapytojas, pedagogas Kajetonas Sklėrius (Šklėris). 1896 baigė Panevėžio realinės mokyklos šešias klases. 1896–1903 mokėsi Sankt Peterburge. 1904–1915 mokytojavo Liepojos komercinėje mokykloje ir gimnazijoje. 1919 Lietuvos socialinės apsaugos ir maitinimo ministerijos Maitinimo departamento direktorius, vėliau – Kauno miesto ir apskrities viršininkas. 1922–1923 Čiurlionio galerijos Kaune direktorius. 1922–1932 dėstė Kauno meno mokykloje, 1925–1929 jos direktorius. Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių meno kūrėjų draugijos narys. Nuo 1907 dalyvavo parodose. Moderniosios lietuvių akvarelės pradininkas. Sukūrė figūrinių paveikslų ir portretų, akvarelinės tapybos, portretų. Mirė 1932 01 14 Kaune.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1936) sporto organizatorius, žurnalistas, treneris, teisėjas Marijonas Gečas. 1951–1954 mokėsi Panevėžio jaunimo sporto mokykloje, 1947–1954 – Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1960 baigė pedagogikos studijas Kauno kūno kultūros institute. Po studijų Panevėžyje dirbo sporto draugijoje „Spartakas“. Žaidė „Žalgirio“ rezervinėje komandoje ir tapo šalies čempionato prizininku. Aktyviai dalyvavo kitų sporto šakų varžybose. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo signataras, Lietuvos sporto sąjungų draugijos „Žalgiris“ garbės narys, Lietuvos biliardo federacijos garbės narys. Ilgus metus buvo įvairių sporto šakų varžybų organizatorius. 2016–2019 Panevėžyje rengė savo vardo biliardo turnyrus. Parengė straipsnių sporto tematika. Apdovanotas Panevėžio miesto savivaldybės medaliu „Už nuopelnus Panevėžio sportui“ (1996), Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ atminimo medaliu už nuopelnus draugijai plėtojant kūno kultūrą ir sportą (2004), Lietuvos krepšinio federacijos 2-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2009). Metų panevėžietis (2011).

105 metai, kai Naujadvaryje (Panevėžio r.) gimė (1916) aktorius, režisierius Alfas Brinka. Mokėsi Ramygalos gimnazijoje. Nuo 1938 vaidino Valstybės teatre. 1944 pasitraukė į Vokietiją 1945–1949 dirbo Augsburgo lietuvių dramos teatre. 1949 persikėlė į JAV, dirbo Čikagos lietuvių teatre. Ilgą laiką vadovavo Čikagos Amerikos lietuvių vaiko ugdymo draugijos vaikų teatrui. Mirė 1979 07 17 Čikagoje (JAV).