95 metai, kai Dembavoje (Panevėžio r.) gimė (1926) gydytojas chirurgas onkologas, medicinos m. habil. dr., prof. Algirdas Kazimieras Jackevičius. 1948 baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Nuo 1949 Šv. Jokūbo ligoninės gydytojas. Nuo 1957 Onkologijos instituto bendradarbis, 1992–1995 Lietuvos onkologijos centro chirurgijos klinikos vadovas (nuo 2014 Nacionalinis vėžio institutas). Dėstė Vilniaus universitete. Kelių tarptautinių medicinos draugijų narys. Pirmasis Lietuvoje pradėjo operuoti ligonius, sergančius plaučių vėžiu. Knygų onkologijos temomis autorius ir bendraautoris. Mirė 2020 10 22.

120 metų, kai Kiaušuose (Anykščių r.) gimė (1901) miškininkas, pedagogas, žurnalistas, prof. Jonas Kuprionis. 1919–1924 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1928 baigė Žemės ūkio akademiją. 1929–1931 dirbo Miškų departamente Kaune. 1929–1940 žurnalo „Mūsų girios“ redaktorius. Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Rytas“, „Ūkininkas“, „Ūkininko patarėjas“, „Mūsų laikraštis“, žurnaluose „Skautų aidas“, „Tautos ūkis“ ir kt. 1940–1941 dėstė Žemės ūkio akademijoje, 1941–1944 Vilniaus universiteto dėstytojas. Nuo 1946 gyveno JAV. 1952–1970 Luizianos politechnikos instituto profesorius. 1953–1968 redagavo žurnalą „Girios aidas“, bendradarbiavo leidiniuose „Draugas“, „Mūsų Vytis“, rašė „Lietuvių enciklopedijai“. Mirė 1982 07 08 Van Nuys (JAV).

50 metų, kai Kaune gimė (1971) politinis ir visuomenės veikėjas Vytautas Mikėnas. Mokėsi Panevėžio 11-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija). 1988 rugsėjį mokykloje su bendramoksliais subūrė Sąjūdžio moksleivių grupę. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1995–2003 Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003–2009 dirbo viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“ direktoriumi. Nuo 2010 dirba Kauno miesto poliklinikoje. Buvo leidinių „Viltis“, „Jaunalietuvių balsas“, „Tautos valia“ redaktorius. Politinėmis temomis rašė laikraščiuose „Laisvas žodis“, „Kauno diena“ ir kt.

125 metai, kai Vilkiškiuose (Pasvalio r.) gimė (1896) teisininkas, teisės m. dr., valstybės ir visuomenės veikėjas Jonas Navakas. 1915 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1915–1918 Maskvos universitete studijavo mediciną, Marselio universitete – teisę. Nuo 1918 nepriklausomybės kovų savanoris Joniškėlio apskrities partizanų būryje. 1920–1923 ir 1930–1933 dirbo LR vidaus reikalų ministerijoje. 1933–1935 Klaipėdos krašto gubernatorius. 1951 nuteistas ir išvežtas kalėti į Sibirą. Mirė 1956 Ozerlag (Irkutsko sr., Rusija).

185 metai, kai Vėžionyse (Kupiškio r.) gimė (1836) kunigas, giesmių kūrėjas Dominykas Palionis-Pėža. Mokėsi Panevėžyje. Baigęs Varnių kunigų seminariją, kunigavo Raguvoje, ten 1863 prisijungė prie sukilėlių. 1864 pasitraukė į užsienį. Mirė po 1882.

110 metų, kai Užpaliuose (Utenos r.) gimė (1911) karininkas, šachmatininkas, lengvaatletis Povilas (Paul) Vaitonis. 1930 08 30 baigė Panevėžio gimnaziją. Studijavo Kauno universiteto Humanitariniame fakultete ir Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1943–1944 pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 gyveno Hamiltone (Kanada), dirbo buhalteriu. Keliskart Lietuvos ir Kanados šachmatų čempionas bei olimpietis. Pirmasis lietuvis, tapęs tarptautiniu šachmatų meistru. Prieškaryje 3 kartus tapo Lietuvos šuolių su kartimi čempionu. Mirė 1983 04 23 Hamiltone (Kanada).

130 metų, kai Daugėliškyje (Panevėžio r.) gimė (1891) Lietuvos savanoris kūrėjas Antanas Sereika. 1919 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio srities apsaugos dalinį ir per Kėdainių kautynes su Sovietų Rusijos kariniais daliniais ties Šėta sunkiai sužeistas. Pirmasis nepriklausomybės karo dalyvis dėl sužeidimo tapęs neįgaliu. 1923 dirbo Kaune Karo muziejuje, vėliau ūkininkavo. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (1919). Mirė 1975 10 20 Gringaliuose (Panevėžio r).

130 metų, kai Kazokuose (Panevėžio r.) gimė (1886) karys savanoris Povilas Lukšys. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. Pradėjus kurtis Lietuvos kariuomenei, suorganizavo savanorių būrį. Buvo Kėdainių apsaugos būrio būrininkas, lauko sargybos viršininkas, žvalgybos būrio viršininko pavaduotojas. Kėdainių apskrityje dalyvavo kovose su Kauno kryptimi puolančiais Sovietų Rusijos daliniais. Oficialiai pripažintas pirmuoju savanoriu, žuvusiu kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (1923, po mirties). Žuvo 1919 02 09 prie Taučiūnų (Kėdainių r.).

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1966) architektė, politikė Aurelija Stancikienė. 1990 baigusi Dailės akademiją dirbo Paminklų restauravimo ir projektavimo institute. 2005–2008 Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė. Nuo 2007–2008 Neringos savivaldybės tarybos narė. 2008–2016 LR Seimo narė. Viena iš Piliečių santalkos steigėjų ir narių, viena iš Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenės steigėjų ir narių, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, Tarptautinių jaunimo rūmų narė, buvusi Vilniaus rūmų prezidentė, Architektų sąjungos narė.

90 metų, kai Uliūnuose (Panevėžio r.) gimė (1931) choro dirigentas, pedagogas Bronislovas Račiūnas. 1953–1957 choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. 1958–1963 studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1957–1958 Raseinių vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro vadovas. 1959–1964 Vilniaus r. Paberžės vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorų vadovas. 1964–1992 Vilniaus kultūros mokyklos choro dirigavimo ir kitų chorvedybos disciplinų dėstytojas. Parašė metodinių darbų, išleido „Chorinio dirigavimo chrestomatiją“ (1992).

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1931) krepšinio treneris, pedagogas Raimundas Sargūnas. 1943–1951 mokėsi Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1952–1956 studijavo Lietuvos kūno kultūros institute. 1956–1959 Respublikinės vaikų sporto mokyklos instruktorius-metodininkas, 1959–1978 Panevėžio žaidimų, 1978–1990 Panevėžio internatinės sporto mokyklų vyr. treneris. 1972–1978 ir 1991–1994 Panevėžio „Lietkabelio“, 1990–1991 Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandų vyr. treneris, 1978–1990 Lietuvos moksleivių krepšinio rinktinės vyr. treneris, 1991–1992 Lietuvos olimpinės vyrų krepšinio rinktinės treneris. Žaidė Panevėžio „Žalgirio“, „Spartako“, Kauno kūno kultūros instituto, „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandose. Lietuvos čempionas (1953, 1954, 1956). LSSR nusipelnęs treneris (1986). Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2001). „Nusipelnęs panevėžietis“ (1996). Mirė 2002 02 09 Panevėžyje.