65 metai, kai įkurtas (1957) Panevėžio elektros tinklų ir elektrinių rajonas. 1961 pavadintas „Panevėžio elektros tinklai“.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1937) pedagogas, dailininkas, visuomenininkas Algimantas Grintalis. 1950–1956 mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. 1956 persikėlė į JAV. 1956–1958 studijavo Baltimorės politechnikos institute, 1958–1959 – Kolumbijos dailės institute, 1962–1965 – Marylando universitete pramoninę dailę. Nuo 1963 dirbo dailės konsultantu „Eastern Roper“ bendrovėje, vėliau – pedagoginį darbą įvairiose mokyklose. 1981 ir 1984 pripažintas geriausiu Baltimorės mokytoju. 1977 Baltimorėje su kitais įsteigė lietuvišką muziejų, buvo jo kuratorius, tautodailės kursų vedėjas. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės veikloje. Sukūrė medžio drožybos, metalo darbų. Surengė individualių parodų, dalyvavo grupinėse.

115 metų, kai Rygoje (Latvija) gimė (1907) dailininkas tapytojas Povilas Puzinas. 1932 baigė Latvijos dailės akademiją. 1937–1939 dėstė piešimą Panevėžio berniukų gimnazijoje, 1940–1941 – Kauno taikomosios dailės mokykloje, 1941–1943 – Kauno taikomosios dailės institute. Nuo 1947 gyveno JAV. Dirbo pedagoginį darbą, 1949–1958 žurnalo „Lietuvių dienos“ dailės redaktorius. 1961 Long Islande įsteigė privačią dailės studiją ir jai vadovavo. Nuo 1931 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nutapė paveikslų Panevėžio katedrai, Panevėžio marijonų koplyčiai, taip pat – peizažų, natiurmortų, portretų. Mirė 1967 10 22 Niujorke (JAV).

120 metų, kai Kieliugaloje (Panevėžio r.) gimė (1902) cirko artistas, Lietuvos profesionaliojo cirko vienas pradininkų Petras Tarutis. 1919 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Panevėžio batalione. 1914–1919 ir 1920–1922 dirbo cirke Latvijoje, 1924–1928 – Vokietijoje. 1929 su P. Gudausku įkūrė kilnojamąjį cirką „Aušra“. 1930–1934 cirko trupių „Aušra“, „L’Europe“, „Foks“, nuo 1935 – savo įkurtos cirko trupės „Kongo“ (vėliau „Tarzanas“) artistas. 1937 įkūrė cirko studiją Panevėžyje. 1945 už ryšius su partizanais ištremtas į Sibirą. 1947 grįžo į gimtinę. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu (1938). Mirė 1973 09 06 Šiluose (Panevėžio r.).

145 metai, kai Nečionyse (Pasvalio r.) gimė (1877) skulptorius Kazimieras Ulianskis. 1902 įstojo į Krokuvos dailės akademiją, kurią baigęs 1907 apsigyveno Panevėžyje, vertėsi įvairiais užsakymais, dalyvavo parodose. Dekoratyvinių skulptūrų, antkapinių paminklų, biustų autorius. Sukūrė kunigo M. Chodorovičiaus biustą Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai, Panevėžio r. Naujamiesčio kapinėse stovi jo skulptūra „Angelas“ 1905–1907 revoliucijos aukoms atminti. Žuvo 1914 Pirmojo pasaulinio karo fronte Rytprūsiuose.

90 metų, kai Plaučiškiuose (Pakruojo r.) gimė (1932) aktorius Stasys Petronaitis. Mokėsi Panevėžio 1-oje berniukų gimnazijoje, Panevėžio 2-oje vakarinėje mokykloje, 1950–1951 – Panevėžio dramos teatro vaidybos studijoje. 1951–1972 Panevėžio dramos teatro, 1980 Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų teatre, taip pat ir kine. Parašė dvi atsiminimų knygas. LSSR nusipelnęs artistas (1982), Labiausiai nusipelnęs panevėžietis kultūros srityje (2002). Apdovanotas „Auksinių scenos kryžių“ Padėkos premija už indėlį į teatro kūrybos meną (2008). Mirė 2016 05 02 Panevėžyje.

110 metų, kai Zolotonošoje (Ukraina) gimė (1912) pedagogė, rašytoja, vertėja Elena Bujokaitė-Švelnienė. 1931–1934 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Vėliau Kauno universitete studijavo prancūzų kalbą. Mokytojavo Ramygaloje ir Panevėžyje. Periodikoje paskelbė eilėraščių, novelių, vertimų. Mirė 1971 01 14.

60 metų, kai Rainaičiuose (Panevėžio r.) gimė (1962) skulptorius, tarpdisciplininio meno kūrėjas, prof. Artūras Raila. 1980 baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio 5-oji gimnazija). Studijavo Telšių taikomosios dailės technikume, 1983–1989 – Lietuvos dailės institute. 1989–1999 Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojas. 2002–2004 Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos dailės mokytojas. Nuo 1994 dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1988 dalyvauja parodose. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1995 Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Sukūrė abstrakčių skulptūrų, instaliacijų, rengia daugiaplanius projektus, akcijas, performansus. Išleido knygų. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2018).

75 metai, kai Klaipėdoje gimė (1947) choro dirigentė, pedagogė Natalija Afanasjeva. 1968–1973 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1973–1988 Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja. 1977–1984 Panevėžio kabelių dirbinių gamyklos mišriojo choro vadovė. 1984–1986 Panevėžio kultūros namų dainų ir šokių liaudies ansamblio vadovė. 1986–1988 Panevėžio autokompresorių gamyklos vyrų vokalinio ansamblio „Vyturys“ vadovė. Panevėžio miesto ir rajono dainų švenčių dirigentė, respublikinių dainų švenčių konsultantė. Apdovanota Kultūros žymūno ženklu (1987).

165 metai, kai Garšviuose (Panevėžio r.) gimė (1857) knygnešys Kazimieras Ūdra. Pradžios mokyklą lankė Naujamiestyje, vėliau mokėsi staliaus amato. Apie 1883 pradėjo gabenti ir platinti knygas kartu su Jurgiu Bieliniu. 1885 buvo vienas Garšvių knygnešių draugijos įkūrėjų. Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu (1930). 1897 ištremtas į Jakutiją. 1902 grįžo į Lietuvą, gyveno Marijampolėje, vėl platino lietuvišką spaudą. Mirė 1937 02 01 Garšviuose.

100 metų, kai  įsteigta (1922) Panevėžio gydytojų draugija. Veikė iki 1940.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1927) pedagogė, vertėja Lilija Vanagienė. 1939–1945 mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1950 Vilniaus universitete baigė anglų filologiją. 1954–1961 dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, 1963–1987 – Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1990 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra išvertusi į lietuvių kalbą M. Tveno, Dž. Steinbeko, V. Folknerio, O. Vaildo ir kitų anglų bei amerikiečių rašytojų kūrinių. Mirė 2011 07 17 Vilniuje.

75 metai, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1947) biofizikas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Feliksas Bukauskas. 1971 baigęs Kauno medicinos institutą (nuo 2010 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) jame dirbo. 1991–1996 Berno universiteto (Šveicarija) Fiziologijos instituto profesorius. Nuo 1998 Neuromokslų instituto prie A. Enšteino medicinos koledžo (JAV) mokslininkas. Nuo 2016 ėjo nuotolinio profesoriaus pareigas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1983), SSRS valstybine premija (1988), LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokslo premija užsienio lietuviams (2013), „Globalios Lietuvos apdovanojimų“ laureatas (2016). Mirė 2017 02 08 Niujorke (JAV).

145 metai, kai Pazūkuose (Panevėžio r.) gimė (1877) bankininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas Jonas Dominykas Blynas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, Kauno kunigų seminarijoje. 1900 atvykęs į Odesą, įsidarbino Valstybiniame žemės ūkio banke ir išdirbo jame iki 1918. 1917 Rusijos lietuvių seimo Peterburge narys. 1918 grįžęs į Lietuvą, įsidarbino Finansų ministerijoje. Nuo 1921 dirbo Lietuvos prekybos ir pramonės banke, buvo šio banko Panevėžio skyriaus vedėju. 1924 pakviestas dirbti į Žemės banką, 1928–1931 – šio banko valdybos narys. Spaudos draudimo metais platino lietuvišką spaudą. Apie Odesos lietuvių gyvenimą rašė „Vilniaus žiniose“, „Lietuvių laikraštyje“, „Lietuvyje“, jo straipsnius ekonomikos ir finansų klausimais spausdino „Lietuva“, „Lietuvos aidas“. Mirė 1933 06 22 Kaune.

90 metų, kai Surdegyje (Anykščių r.) gimė (1932) bibliotekininkė Vanda Paškauskienė. 1970 neakivaizdiniu būdu Vilniaus valstybiniame universitete įgijo bibliotekininkės-bibliografės kvalifikaciją. Nuo 1950 dirbo Panevėžio miesto vaikų bibliotekoje, nuo 1963 – šios bibliotekos vedėja. Kai 1970 Vaikų biblioteka tapo Panevėžio centrinės bibliotekos Vaikų literatūros skyriumi, ji paskirta šiam skyriui vadovauti. 1977–1990 Panevėžio viešosios bibliotekos direktorė (dab. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka). 1992–2002 dirbo Panevėžio miesto centrinėje bibliotekoje. Suteiktas nusipelniusios kultūros švietimo darbuotojos garbės vardas (1975). Mirė 2019 11 09 Panevėžyje.

75 metai, kai Dusmenyse (Trakų r.) gimė (1947) skulptorius Juozas Lebednykas. 1966–1972 studijavo Valstybiniame dailės institute. 1974–1987 Panevėžio vaikų dailės mokyklos mokytojas. Nuo 1975 Lietuvos dailininkų sąjungos narys, 1989–1993 šios sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas. Nuo 1973 dalyvauja parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Sukūrė vario reljefų, skulptūrų visuomeninių pastatų interjerams, eksterjerams, mažosios plastikos bei skulptūrinės keramikos kompozicijų, objektų, pastelių. Mirė 2024 09 17 Panevėžyje.

130 metų, kai Mintaujoje (Latvija) gimė (1892) istorikas, prof. Konstantinas Jablonskis, kalbininko Jono Jablonskio sūnus. 1909 baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1909–1911 studijavo Peterburgo psichoneurologijos institute, 1911–1916 – Maskvos universiteto Teisės fakultete. 1918 grįžo į Lietuvą. Dirbo Lietuvos teisingumo ministerijoje, 1919–1921 redagavo „Vyriausybės žinias“, iki 1938 dirbo teismuose. 1929 su grupe istorikų Kaune įsteigė Lietuvos istorijos draugiją. 1933 baigė Vytauto Didžiojo universitetą, nuo 1935 dėstė jame. Nuo 1940 dėstė Vilniaus universitete. 1941–1945 Lietuvos istorijos instituto direktorius, nuo 1945 vyresnysis mokslinis bendradarbis, nuo 1958 sektoriaus vadovas. Sudarė ir paskelbė vertingų Lietuvos istorijos šaltinių rinkinių. Mirė 1960 07 28 Vilniuje.

70 metų, kai Jotainiuose (Panevėžio r.) gimė (1952) Lietuvos ir Panevėžio rajono ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas Povilas Žagunis. 1970 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą, 1975 – Lietuvos žemės ūkio akademiją. Nuo 1975 su pertraukomis dirbo Panevėžio melioracijos statybos valdyboje. 1994–2003 AB „Panevėžio melioracija“ direktorius, nuo 2003 – gen. direktorius. 1990–1995 ir nuo 2003 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys. 2004–2023 Panevėžio rajono meras. Nuo 1995 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, nuo 2004 vadovauja šios sąjungos Panevėžio rajono skyriui. Nuo 1992 Panevėžio „Rotary“ klubo narys. Apdovanotas LR Seimo Pirmininkų I. Degutienės ir  S. Skvernelio padėkos raštais, „Auksinės krivūlės riterio“ ženklu, pelnė Europos tarybos apdovanojimą „ELoGE“ ir kt. Panevėžio rajono garbės pilietis (2023).

95 metai, kai Radviliškyje gimė (1927) dailininkas tapytojas, spaudos darbuotojas Stasys Jusionis. 1947 baigė Panevėžio gimnaziją. 1947–1950 studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1953 baigė Lietuvos dailės institutą. 1953–1971 žurnalo „Genys“ meninis redaktorius, 1971–1989 vyr. redaktorius. Nuo 1960 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nutapė portretų, peizažų, teminių kompozicijų. Surengė daugiau nei 10 individualių parodų. LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1977), LSSR valstybinės premijos laureatas (1981).

100 metų, kai Panevėžyje gimė (1922) inžinierius architektas, poetas, vertėjas Jonas Vytautas Nistelis. 1940 baigė Pasvalio gimnaziją. 1941–1943 ir 1945–1948 studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultete, 1957–1958 Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete, 1941–1943 studijavo dar ir Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1950 gyveno Šiauliuose, dirbo architektu. Suplanavo Kuršėnų, Linkuvos, Šeduvos, Rokiškio, Obelių, Pakruojo ir kitų miestų centrus. Vertė Indijos, Afrikos, Amerikos tautų poeziją. Išleisti trys pomirtiniai jo eilėraščių rinkiniai. Mirė 1986 03 07 Šiauliuose.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1942) gydytoja, stalo tenisininkė Aldona Kondrotaitė-Skarulienė. Mokėsi Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1967 baigė Kauno medicinos institutą. 1980–1989 Vilniaus universiteto Kūno kultūros centro, 1990–2006 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Sporto katedros gydytoja. SSRS tarpt. klasės sporto m. (1970). Su Lietuvos rinktine laimėjo SSRS čempionatą, tapo pasaulio ir Europos čempione. Lietuvos vieneto (1967), 13 kartų moterų dvejeto (1960–1964, 1966–1970, 1972, 1975, 1978), 3 kartus mišriojo dvejeto (1962, 1967, 1975) čempionė.

20 metų, kai reorganizavus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio A. Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą įsteigta (2002) Panevėžio kolegija.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1942) zoologė fiziologė, biomedicinos m. dr. Milda Zita Vosylienė. 1964 baigė Kauno medicinos institutą. 1967–2009 dirbo Ekologijos institute (iki 1989 Zoologijos ir parazitologijos institutas), 1992–2003 Ekologinės fiziologijos ir etologijos, 2003–2008 Ekologinės fiziologijos ir toksikologijos sektoriaus vadovė. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. Parašė knygų. Apdovanota Lietuvos mokslo premija (2007, su kitais).

95 metai, kai Jonavoje gimė (1927) inžinierius, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Juozas Viržonis. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1969 baigė Kauno politechnikos institutą. 1944 įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę. Vėliau dalyvavo Lietuvos laisvės armijos Gedimino būrio veikloje, už ką 1945 ištremtas, kalėjo Vorkutoje. 1958 grįžo į Lietuvą. Dirbo Tiksliosios mechanikos gamykloje Panevėžyje. Nuo 1992 Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultete dėstė patentologiją. 1997 subūrė Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio skyrių ir jam vadovavo. 20 išradimų autorius. Parašė atsiminimų knygą „Už laisvę kovotojams – tokia lemtis“ (2003). Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Mirė 2008 04 08 Panevėžyje.