30 metų, kai Panevėžyje įsteigtas (1991) Panevėžio teatras „Menas“.

50 metų, kai pradėtas sodinti (1971) Panevėžio kultūros ir poilsio parkas.

110 metų, kai Tbilisyje (Gruzija) gimė (1911) gydytojas kardiologas, medicinos m. habil. dr., prof. Zigmas Januškevičius. 1929 baigė Panevėžio gimnaziją. 1935 baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, dirbo gydytoju Kuršėnuose, Kaune. 1944–1950 dėstė Kauno universitete, 1947–1950 Medicinos fakulteto dekanas. 1953–1972 Kauno medicinos instituto Hospitalinės terapijos katedros vedėjas, 1953–1984 rektorius. Jo iniciatyva prie Kauno medicinos instituto 1959 įkurta Centrinė mokslinė tiriamoji laboratorija, 1969 pertvarkyta į Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos institutą, 1967–1975 instituto direktorius. 1954–1984 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Aktyviai dirbo Pasaulinėje sveikatos apsaugos organizacijoje. Paskelbė daugiau kaip 450 mokslinių straipsnių. Parašė knygų apie širdies ir kraujagyslių ligas, jų gydymą. Apdovanotas LSSR valstybine premija (1968), SSRS valstybine premija (1969). Mirė 1984 05 26 Kaune.

20 metų, kai įkurtas (2001) Panevėžio soroptimisčių klubas.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1966) smuikininkė, etnomuzikologė, pedagogė, humanitarinių m. dr., doc. Gaila Kirdienė. 1990 baigė Lietuvos konservatoriją, 1992 – Lietuvos muzikos akademiją. 1992–2012 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto, nuo 2014 Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2005 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Parengė Etninės kultūros ugdymo programą Lietuvos bendrojo ir neformaliojo lavinimo mokykloms (2012). Knygų autorė ir bendraautorė, parašė straipsnių.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1966) tapytojas, grafikas Dalius Dirsė. 1993 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1991 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1998 tarptautinių tapybos plenerų bei tarptautinių jaunimo medžio plastikos plenerų „Jaunasis skulptorius“ Naujamiestyje organizatorius ir vadovas. Nuo 2004 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2011 metais išrinktas į Panevėžio rajono savivaldybės tarybą. Dirba mokytoju Naujamiesčio vidurinėje mokykloje.

70 metų, kai Krasnojarske (Rusija) gimė (1951) architektas, dailininkas, iliustruotojas Povilas Kuprys. Baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). Studijavo Vilniaus dailės institute. Po jo baigimo dirbo architektu Miestų statybos projektavimo institute. Iliustravo knygas vaikams, piešė atvirukus. Po mirties surengtos kelios jo kūrybos parodos. Mirė 1981 03 30 Vilniuje, palaidotas Panevėžyje.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1951) gydytoja vaikų reumatologė, medicinos m. dr., doc. Violeta Vladislava Panavienė. 1975 baigė Vilniaus universitetą. 1980–1985 dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. 1986–1990 Motinos ir vaiko apsaugos mokslinio tyrimo instituto mokslinė sekretorė. Nuo 1990 dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (dabar – Vaikų ligų klinika) Pediatrijos centre. Skaito pranešimus įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Paskelbė daugiau nei 50 mokslinių publikacijų, yra monografijos „Vaikų sąnarių ligos“, vadovėlio „Vaikų ligos“ 2 tomo, žinyno „Pediatrija bendrojoje praktikoje“ bendraautorė.

75 metai, kai Šlapaberžėje (Kėdainių r.) gimė (1946) aktorė Gražina Urbonavičiūtė-Antanaitienė. Nuo 1963 lankė Juozo Miltinio dramos studiją. 1965–2010 Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų, suvaidino daugiau kaip 3 000 spektaklių. LSSR nusipelniusi artistė (1987), apdovanota LR kultūros ministro padėkos raštais už nuopelnus Lietuvos teatro menui (2001, 2006, 2016).

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1951) choro dirigentė, pedagogė Vida Idzelytė-Kuzminskienė. 1966–1970 mokėsi Panevėžio pedagoginėje muzikos mokykloje. 1970–1978 su pertrauka studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Nuo 1978 Panevėžio J. Švedo aukštesniosios pedagoginės muzikos mokyklos (konservatorijos) dėstytoja. 1978–1984 Panevėžio dainų ir šokių liaudies ansamblio „Ekranas“ choro vadovė. 1985–1993 Panevėžio respublikinės ligoninės moterų choro „Sedula“ meno vadovė ir dirigentė. Dirigavo Panevėžio rajono ir miesto dainų šventėse, su chorais dalyvavo respublikinėse dainų šventėse.

60 metų, kai įkurtas (1961) Žemėtvarkos projektavimo instituto Panevėžio skyrius. 1991 institutas pavadintas Valstybiniu žemėtvarkos institutu. 2010 reorganizavus buvusį Valstybinį žemėtvarkos institutą, buvo įkurta valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Dabar Panevėžyje veikia Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyrius.

150 metų, kai Girsūduose (Pasvalio r.) gimė (1871) kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys Antanas Kiznis. 1883–1888 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1920–1924 klebonavo Ramygaloje, 1924–1926 – Naujamiestyje. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, steigė įvairias lietuviškas draugijas ir joms vadovavo. Mirė 1935 05 26 Pasvalyje.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1971) rašytojas, filosofas, filosofijos m. dr. Tomas Kavaliauskas. Mokėsi Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1989–1990 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1993–1998 studijavo filosofiją ir kūrybinį rašymą Masačiusetso universitete (JAV). Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos dėstytojas, Socialinės ir politinės kritikos centro vyriausiasis mokslinis darbuotojas. Nuo 2016 Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Parašė esė, romanų, apysaką vaikams, parengė mokslinių monografijų.

25 metai, kai atidarytas (1996) Panevėžio jaunuolių dienos centras – socialinės paskirties įstaiga sutrikusio intelekto žmonėms nuo 18 metų, teikianti darbinio užimtumo, ugdymo ir globos paslaugas.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1966) genetikė, biomedicinos m. dr., prof. Sonata Jarmalaitė. 1989 baigusi Vilniaus universitetą jame dirba, nuo 2001 dėsto. Nuo 2016 Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, nuo 2019 laikinai eina direktoriaus pareigas. Nuo 2000 Šiaurės šalių aplinkos mutagenų draugijos narė. Vadovėlio bendraautorė, mokomųjų knygų autorė ir bendraautorė. Paskelbė mokslinių straipsnių. Apdovanota Lietuvos mokslo premija (2018), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2019).

120 metų, kai Panevėžyje gimė (1901) verslininkas, rašytojas, filantropas Vladas Rasčiauskas (Valter Rask). Mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). Nuo 1926 gyveno JAV. Įsteigė kelionių agentūrą „American Travel Service“ ir jai vadovavo. Savo keliones aprašė knygose. Rėmė Lietuvos kultūros įstaigas, didelę savo palikimo dalį skyrė Lietuvos vaikų fondui. Mirė 1996 03 11 Čikagoje (JAV), 1997 palaikai perlaidoti Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

120 metų, kai Rėkliuose (Panevėžio r.) gimė (1901) filologas, istorikas Alfonsas Koncė. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Dalyvavo savanoriu Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1924–1928 studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, vėliau – Berlyno ir Leipcigo universitetuose. 1928–1929 mokytojavo Kauno 2-oje gimnazijoje. Keliolika metų (iki 1940) dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Užrašinėjo žodžius „Lietuvių kalbos žodynui“. Bendradarbiavo „Tautoje ir žodyje“, „Židinyje“, „Karde“. 1950 išvyko į JAV, bendradarbiavo „Dirvoje“, „Naujojoje viltyje“. Išleido atsiminimų ir eilėraščių knygą. Mirė 1999 07 20.

110 metų, kai Miciūnuose (Baltarusija) gimė (1911) arkivyskupas Julijonas Steponavičius. 1930–1936 studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1955 paskirtas Panevėžio vyskupo K. Paltaroko augziliaru. 1958–1961 buvo Vilniaus arkivyskupijos ir Panevėžio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi. 1961 nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę,  ėjo altaristo pareigas. Nuo 1988 grįžęs iš tremties ėjo Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas. 1989 pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. 1989 pašventino Lietuvos valdžios tikintiesiems grąžintą Vilniaus arkikatedrą baziliką. Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1999, po mirties). Mirė 1991 06 18 Vilniuje.

30 metų, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1991) Panevėžio pramonininkų asociacijos remiamas nepriklausomas laikraštis „Panevėžio savaitė“. Ėjo iki 1992 08 15.

125 metai, kai Vadokliuose (Panevėžio r.) gimė (1896) teisininkas, karininkas Bronislovas Ivanauskas. 1907–1914 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1916 mobilizuotas į rusų kariuomenę. Odesoje baigė karo mokyklą. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose su vokiečiais Rygos fronte. 1918 grįžo į Lietuvą, nuo 1919 sausio Lietuvos kariuomenės savanoris. 1922 Kaune baigė Aukštuosius karininkų kursus. Nuo 1933 dirbo apygardos teisėju Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus apygardose. 1936 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, o 1942 – Vilniaus universitetą. 1943 paskirtas generaliniu teisėju Kaune. Nuo 1949 gyveno JAV. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Mirė 1976 JAV.

30 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1991) Lietuvos tremtinių našlaičių draugija „Tremtinys“.

115 metų, kai Baluškiuose (Panevėžio r.) gimė (1906) kunigas, Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos leidėjas Kazimieras Kuzminskas. 1927 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1943 vikaravo Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Panevėžyje. 1944 pasitraukė į Vakarus, gyveno Čikagoje. Jo rūpesčiu JAV išleisti visi Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos sąsiuviniai (10 t., 81 sąs.). 1993 grįžo į Lietuvą. 1996 Baluškiuose įsteigė Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos muziejų. Mirė 1999 10 29 Naujamiestyje (Panevėžio r.).

90 metų, kai Palangoje gimė (1931) poetė, dramaturgė, vertėja Ramutė Skučaitė. 1938 su šeima persikėlė į Panevėžį. Iki 1949 mokėsi Panevėžio pradinėje mokykloje, vėliau – gimnazijoje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija), Panevėžio muzikos mokykloje. 1949 ištremta į Sibirą. 1956 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1956–1959 Vilniaus pedagoginiame institute studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Dirbo „Vakarinėse naujienose“, „Agitatoriuje“, „Eltoje“, 1966–1976 „Genio“, nuo 1976 „Žvaigždutės“ redakcijose. 1992 redagavo žurnalą „Ant mamytės kelių“. Nuo 1969 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Išleido knygų vaikams ir suaugusiems. Parašė pjesių, išvertė operų ir operečių libretų. Apdovanota DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (1997), Vaikų literatūros premijos (2008) ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2009) laureatė.

80 metų, kai Petriškiuose (Rokiškio r.) gimė (1941) poetė, žurnalistė Elena Mezginaitė. Studijavo Vilniaus valstybiniame universitete. Dirbo Laibgalių (Rokiškio r.) bibliotekoje, Rokiškio ir Kupiškio rajonų laikraščių redakcijose. Nuo 1965 gyveno Panevėžyje. Dirbo Panevėžio laikraščių „Tėvynė“, „Panevėžio tiesa“, „Panevėžio rytas“, „Panevėžio balsas“ redakcijose. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė. Išleido eilėraščių rinkinių, informacinių leidinių apie Panevėžio miestą ir rajoną. Apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000). Labiausiai nusipelniusi panevėžietė kultūros srityje (2001). Mirė 2005 02 09 Vilniuje, palaidota Panevėžyje.