30 metų, kai LR krašto apsaugos ministro įsakymu Panevėžyje įsteigtas (1991) Panevėžio atskirasis batalionas. 1993 08 10 batalionui suteiktas Lietuvos Karaliaus Mindaugo vardas, o 1995 jam įteikta Ketvirtojo pėstininkų Karaliaus Mindaugo pulko kovinė vėliava.

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1971) altininkas Gediminas Dačinskas. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Zalcburgo aukštojoje muzikos mokykloje „Mozarteum“. Dalyvavo Šarūno Nako vadovaujamo Naujosios muzikos ansamblio veikloje, buvo „Camerata Academica Salzburg“ narys ir Darmštato valstybinės operos altų grupės koncertmeisteris. Nuo 2002 Čiurlionio kvarteto narys.

100 metų, kai Panevėžyje prie „Aido“ kultūros draugijos įkurtas (1921) Centrinio Valstybės knygyno Panevėžio skyrius. Oficialiai patalpos bibliotekai Šeduvos g. skirtos ir biblioteka pradėjo išdavinėti knygas 1922 09 01. 1936 09 01 Centrinis Valstybės knygynas tapo Valstybės centrine biblioteka. 1951 Valstybinė viešoji biblioteka pavadinta Panevėžio miesto masine biblioteka Nr. 1. 1969 07 01 Masinės bibliotekos Nr. 1 bazėje įkurta Panevėžio viešoji biblioteka. 1989 09 21 Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1951) informacijos teoretikė, socialinių m. dr., prof. Zenona Ona Atkočiūnienė. 1970 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1975 Vilniaus universitete baigė bibliotekininkystę ir bibliografiją. Nuo 1989 dėsto Vilniaus universitete, 2003–2007 Komunikacijos fakulteto prodekanė studijų reikalams, 2005–2014 Informacijos ir komunikacijos katedros vedėja, 2014–2017 Informacijos ir komunikacijos instituto direktorė, nuo 2017 Informacijos ir žinių vadybos katedros vedėja. Mokslo darbų žurnalo „Informacijos mokslai“ vyriausioji redaktorė. Paskelbė mokslinių straipsnių, knygų autorė ir bendraautorė.

105 metai, kai Vitebske (Baltarusija) gimė (1916) chirurgas traumatologas, medicinos m. dr., prof. Leonas Karolis Petkevičius. 1935 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. 1942 baigęs Kauno universitetą, dirbo Vilniaus ligoninėse. Nuo 1946 dėstė Vilniaus universitete. 1954–1963 Vilniaus respublikinės klinikinės ligoninės traumatologijos ir ortopedijos skyriaus vedėjas. Nuo 1977 vadovavo Lietuvos traumatologų ir ortopedų mokslinei draugijai. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo daryti artroplastines operacijas. Parašė vadovėlių. Mirė 1986 07 08 Vilniuje.

155 metai, kai Preičiūnuose (Pakruojo r.) gimė (1866) kunigas, visuomenės veikėjas, publicistas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas Jonas Karbauskas. 1885–1889 mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Nuo 1889 vikaras Šiauliuose, Pašvitinyje, Truskavoje, Vadaktėliuose, Kupreliškyje, Salose, Dambavoje, Viešvėnuose. 1905 Didžiojo Vilniaus seimo dalyvis. Nuo 1921 gyveno Panevėžyje. XX a. 3 deš. buvo Panevėžio klebonas. 1921 kartu su G. Petkevičaite-Bite įkūrė Kalinių globos draugiją, 1920 – Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banką, steigė šaulių liaudies universitetą, dalyvavo draugijos Panevėžio kraštui tirti veikloje. Steigė ir rūpinosi slaptomis lietuviškomis mokyklomis, bendradarbiavo su knygnešiais. Bendradarbiavo „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, „Tėvynės sarge“, „Nedėldienio skaityme“ ir kituose leidiniuose. Mirė 1929 08 23 Panevėžyje.

140 metų, kai Panevėžyje gimė (1881) dailininkas grafikas Šolomas Feigenzonas. Strasbūre (Prancūzija) studijavo farmaciją. 1912–1914 mokėsi Strasbūro dekoratyvinės dailės mokykloje. 1915–1917 lankė Liuksemburgo dailės mokyklos prof. Blanko studiją, po to Berlyne mokėsi tapybos A. Lewino-Funke’s tapybos ir skulptūros mokykloje. Nuo 1924 dėstė dailės dalykus Panevėžio žydų vidurinėje mokykloje, nuo 1928 Panevėžio žydų mergaičių gimnazijoje „Yavne“. Apie 1925 pradėjo dalyvauti dailės parodose. Sukūrė portretų, peizažų. Mirė 1942.

150 metų, kai Bružiuose (Radviliškio r.) gimė (1871) inžinierius elektrikas, prof. Jeronimas Šliogeris. 1891 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1900 – Peterburgo elektrotechnikos institutą. Nuo 1922 dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1923 įsteigė universiteto elektrotechnikos laboratoriją ir jai vadovavo. Su kitais 1915 Petrograde įsteigė savaitraštį „Lietuvių balsas“. 1926 įkūrė Lietuvos rajoninių elektrinių bendrovę. 1925–1927 pirmasis Lietuvos inžinierių ir architektūros sąjungos pirmininkas. Parašė knygų apie elektrotechniką. Mirė 1936 02 27 Kaune.

30 metų, kai įsteigti (1991) Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

50 metų, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1971) premjera – G. Priedės „Otilija ir jos anūkai“. Režisierius Vaclovas Blėdis.

85 metai, kai Ūsiškyje (Panevėžio r.) gimė (1936) kraštotyrininkas, poetas Juozas Mėdžius. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. 1970–1993 dirbo Panevėžyje, rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialiniame muziejuje. Rašė eilėraščius, spausdino vietinėje ir respublikinėje spaudoje. Išleido poezijos knygą. Mirė 1994 05 03 Panevėžyje, palaidotas Žiliškiuose (Panevėžio r.)

55 metai, kai Joniškyje gimė (1966) dailininkas tapytojas, pedagogas Sigitas Laurinavičius. 1992 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą. 2015–2020 Panevėžio fotografijos galerijos vadovas. Šiuo metu Panevėžio kolegijos lektorius, Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos mokytojas metodininkas. Nuo 1995 dalyvauja parodose. Nuo 2013 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė personalinių parodų, dalyvauja įvairiuose pleneruose, grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1926) istorikas, pedagogas, kraštotyrininkas Romualdas Šalūga. 1950 baigė Vilniaus universitetą. 1949–1950 dėstė Vilniaus prekybos technikume, 1952–1974 – Vilniaus pedagoginiame institute, 1955–1974 – ir Vilniaus universitete. Vėliau dirbo Lietuvos turizmo ir ekskursijų tarybos įstaigose, dėstė Vilniaus ekskursijų vadovų rengimo kursuose, vadovavo Vilniaus miesto liaudies universiteto Turizmo fakultetui. 1948 prisidėjo prie Trakų istorijos muziejaus įsteigimo. 1970 su A. Vaičiūnu įkūrė Martyno Mažvydo bibliofilų klubą, iki 1975 jo pirmininkas. Surinko Lietuvos kraštotyrinės medžiagos. Spaudoje paskelbė daugiau kaip 250 straipsnių, išleido knygų. Mirė 1993 02 18 Vilniuje.

30 metų, kai popiežius Jonas Paulius II savo apaštaliniu laišku Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijas prijungė (1991) prie Vilniaus, sudarydamas naują Vilniaus arkivyskupijos provinciją.

50 metų, kai Kiemėnuose (Pasvalio r.) gimė (1971) kultūros darbuotoja Audronė Palionienė. Nuo 1980 gyveno Skaistgiriuose (Panevėžio r.), baigė Skaistgirių pagrindinę mokyklą. Mokėsi Panevėžio 6-oje vidurinėje mokykloje. 2009–2013 studijavo Panevėžio kolegijoje. Nuo 2014 dirba meno vadove Panevėžio r. savivaldybės Ramygalos kultūros centre ir Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinyje. Kuria teatralizuotus renginių scenarijus. Išleido poezijos rinkinį.

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1956) skulptorius Alfridas Pajuodis. 1975 baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija), 1982 – Valstybinį dailės institutą. 1992–2003 vadovavo savo paties įkurtai privačiai meno mokyklai Panevėžyje. VšĮ „Skulptūros centras“ įkūrėjas ir vadovas. Leonardave (Panevėžio r.) įkūrė skulptūrų parką „Mėnulio akmuo“. Nuo 2002 Berlyno dailininkų sąjungos narys. Šiuo metu Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijos mokytojas. Pelnė LR Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos premiją (2021).

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1926) aktorė Stefanija Romualda Mikalauskaitė-Zabarauskienė. 1946 baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir Juozo Miltinio dramos studiją. 1945–1973 Panevėžio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau kaip 60 vaidmenų. Mirė 2008 01 21.

65 metai, kai Novogrudkoje (Panevėžio r.) gimė (1956) dailininkas keramikas, pedagogas Gintaras Martinionis. 1976 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1980–1985 studijavo Vilniaus dailės institute. 1978–1980 Šiaulių reklamos biuro dailininkas. Nuo 1985 Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas. Nuo 1990 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse parodose, surengė personalinių parodų. Žuvo 2017 02 12 Šiauliuose.

110 metų, kai Baluškiuose (Biržų r.) gimė (1901) aviacijos majoras, nepriklausomybės kovų savanoris Jonas Pyragius. 1918 baigė Panevėžio „Saulės“ gimnaziją. Daug prisidėjo vystant Lietuvoje sportinę aviaciją, buvo vienu iš Lietuvos aeroklubo steigėjų. Bendradarbiavo spaudoje, išleido keletą knygelių. Nuo 1949 gyveno Australijoje. Mirė 1975 10 14 Adelaidėje (Australija).

40 metų, kai Panevėžio dramos teatre įvyko (1981) K. Sajos spektaklio „Surūdijęs vanduo“ premjera. Režisieriai – Donatas Banionis, Gediminas Karka.

70 metų, kai įkurti (1951) Panevėžio kūdikių namai. 1996 05 03 Kūdikių namams suteiktas Algimanto Bandzos vardas.