Kompozitorius, pianistas, aranžuotojas, džiazo muzikantas.
Pirštai patys lakstė klavišais. 8-erių Rimantą į muzikos mokyklą nuvedė tėvas. Berniukas nesusižavėjo – užuot su draugais žaidęs futbolą turėjo groti fortepijonu. „Tėvas sakydavo, kad aš niekam negabus, tuo tarpu mokytojai porindavo atvirkščiai. Buvau sutrikęs. Tačiau jutau – turiu įgimtą techniką. Mano pirštai patys klavišais lakstė. Tai buvo užkoduota mano viduje“, – yra sakęs R. Bagdonas. Džiazu susidomėjo sulaukęs 13–14 metų, tačiau vaikinukui buvo lemta augti laikais, kada džiazas laikytas neteisinga, jaunimo dvasią iškreipiančia muzikos ideologija, „chaltūra“. Groti džiazą kone prilygo tėvynės išdavystei. Laimei, politinės nuostatos keitėsi, draudimai laisvėjo. Kai Rimantas buvo bebaigiąs tuometės Panevėžio J. Švedo pedagoginės mokyklos fortepijono klasę, iš Klaipėdos konservatorijos atvykęs dėstytojas pranešė: kuriamas bigbendas, reikia pianisto. Taip Rimantas atsidūrė Klaipėdos konservatorijoje, vėliau – karinė tarnyba Vilniuje (grojo triūba kariniame orkestre), vėl Klaipėda. Už sukurtas kompozicijas džiazo orkestrui 1980 m. tapo studentų kūrybinės olimpiados laureatu. Ketvirtakursis Rimantas jau dėstė pirmakursiams.
Vėl Panevėžys. Grįžęs į gimtąjį miestą, autoremonto gamykloje subūrė džiazo kvartetą, organizavo renginių ciklą „Džiazas. Genijai. Legendos“, su savo džiazo ansambliu dalyvavo pirmame Lietuvoje tarptautiniame roko ir džiazo festivalyje „Lituanika“. 1987 m. tapo estradinio ansamblio „Ekranas“ vadovu. Vėliau įkūrė bigbendą, džiazo klubą „Randevu“, grupę „Jazz Comfort“. Tarptautinis vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalis-konkursas „Jazz fontanas“. Muzika spektakliams, dainų šventėms, liaudies instrumentų orkestrui, kompozicijos bigbendui, pjesės fortepijonui, kamerinė džiazo, relaksacinė muzika… Koncertai Lietuvos ir tarptautiniuose džiazo muzikos festivaliuose. Bendradarbiavimas su žinomais šalies muzikantais (Petru Vyšniausku, Vytautu Labučiu, Judita Leitaite, Leonidu Šinkarenka, Vytautu Grubliausku ir kt.)…
Himnas „Ekranui“. 2005 m. šalies A lygos pirmenybėse po 12 metų pertraukos aukso medalius ir pereinamąją čempionų taurę iškovojo „Ekrano“ futbolininkai. Laimingi aistruoliai įteikė staigmeną – himną „Tikrų vyrų giesmė“ (muzika – R. Bagdono). Melodija sportininkus taip uždegė, kad šie leidosi šokti. Rimantas yra prisipažinęs, kad himno muziką perrašinėjo net 8 kartus.
„Muzikos neklausau – aš ją studijuoju“. Rimantas sakė, kad gavęs užsakymą perklausydavo galybę muzikos, kartais iš naujo – net savo kūrinius. Džiazo muzikantą priskyrė pikantiškų profesijų sąrašui, tokių kaip lakūno bandytojo, gyvačių gaudytojo ar pan. Kartu tai esąs išsilavinimas ir mąstymo, gyvenimo būdas, religija ir hobis. „Džiazas – tai paslaptis, didžioji gyvenimo meilė. Sunku pasakyti, kuo ši muzika traukia, joje tiek visko daug. Čia ir harmonija, ir ritmika, o svarbiausia – improvizacija, kuri yra džiazo pamatas“. R. Bagdono nuomone, džiazo renginiuose turi būti smagi, laisva atmosfera. Žiūrovai – jaustis dalyviais. Reikia, kad jie galėtų pajudėti, pašokti, pabendrauti, pasijuokti. Muzika esą kur kas žavingesnė, kai nėra ribų, diktatūros.
Panevėžys geriau negu Niujorkas. Tarp apdovanojimų – „Aukso paukštė“ už „Pynimėlio“ ansambliui sukurtą siuitą „Sekminės“. 2014 m. apdovanotas už muzikos aranžuotę ir vokalinės grupės parengimą J. Miltinio dramos teatro spektakliui „Devynbėdžiai“. 2017 m. tapo Metų panevėžiečiu. R. Bagdonas yra sakęs: „Panevėžio piliečiu esu nuo 1952 metų. Niekur nebuvau išvykęs, išskyrus tarnybą sovietinėje armijoje ir studijas. Todėl ir sakau: geriau būti Metų panevėžiečiu Panevėžyje nei niekuo Niujorke. Yra sakoma, kad visokių sunkumų būna, bet vadovaujuosi tokia Vinstono Čerčilio fraze: „Jei net ir per pragarą brendi, nesustok!“. Tą ir darau, nors kartais ir labai sunku būna.“
Logotipo istorija. 2023 m. gegužės 12–13 d. Panevėžyje vyko jau 21-asis „Jazz fontanas“. Šio festivalio logotipe – sulenktas trimitas. Kodėl? Festivalio organizatorius Arnoldas Simėnas pasakoja: Rimantas tiek daug trimitu grodavęs namie, kad galiausiai supykdė žmoną. Moteris instrumentą trenkė į stalą ir taip perlenkė. Tiesa, tai „problemos“ neišsprendė. Vyras buvo užsispyręs – ir toliau grojo namie, kad ir perlenktu trimitu.
Nuotraukoje Rimantas Juozas Bagdonas. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1093848/mire-kompozitorius-dziazo-muzikos-atlikejas-rimantas-juozas-bagdonas
Literatūra ir šaltiniai
- Bagdonas, Rimantas. Visas Rimanto Bagdono džiazas : [pokalbis] / [kalbėjosi] Mindaugas Juzokėnas. Iliustr. // Senvagė. 2017, nr. 1, p. 48–51.
- Dailės galerijoje pagerbti Metų panevėžiečiai. Iliustr. JP.lt [interaktyvus]. 2017, gruod. 14 [žiūrėta 2024, bal. 19]. Prieiga internete: https://jp.lt/dailes-galerijoje-pagerbti-metu-panevezieciai1/
- Dobrovoslkienė, Zita. Rimantui Bagdonui džiazas – didžioji gyvenimo meilė. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2007, gruod. 13, p. 5.
- Dranseikaitė, Lina. Panevėžietiški oskarai – iškilioms asmenybėms. Iliustr. // Sekundė. 2017, gruod. 16, p. 2–3.
- Jalianiauskienė, Vitalija. Džiazo paslapčių įkvėptas. Iliustr. // Sekundė. 2018, lapkr. 3, p. 7–9.