Iš Panevėžio kilęs mikrobiologas, genetikas, chemikas, gamtos mokslų daktaras.
Ypatinga chemijos mokytoja ir laimėjimai olimpiadose. Rimanto Kodžiaus meilė mokslui gimė ne tik mokantis iš vadovėlių, ar spendžiant fizikos ir chemijos lygtis po pamokų. 1975 m. gimęs panevėžietis savo kelią į mokslo olimpą pradėjo tuometinėje Panevėžio 12-ojoje vidurinėje mokykloje, lydimas ypatingos chemijos mokytojos Adelės Bakienė autoriteto. „Panevėžyje dėstė puiki chemijos mokytoja Adelė Bakienė. Ji ruošdavo chemijos olimpiadoms, po pamokų darėme laboratorinius eksperimentus“, – prisimena mokslininkas. Šis pasirengimas buvo toks stiprus, kad brandos egzamino jam net neprireikė – užteko laimėjimų olimpiadose, kad atsivertų durys į biochemijos studijas Vilniaus universitete.
Mokslo odisėja per žemynus. Mokslininko profesinis kelias primena nepertraukiamą kelionę aplink pasaulį ieškant moderniausių žinių. Išvykęs iš Lietuvos, jis gyveno ir dirbo daugiau nei dešimtyje valstybių. 1995 m. R. Kodžius išvyko į Austriją, nes Zalcburgo universitete gavo stipendiją ir visas jėgas galėjos skirti mokslui. Atlikęs praktinį bakalauro darbą, grįžo į Vilniaus universitetą apsiginti laipsnio. Vėliau, taip pat Austrijoje, baigė rašyti magistro darbą. Daktaro disertacijai mokslininkas pasirinko Max Planko institutą Berlyne ir pradėjo dirbti molekulinės genetikos srityje. Šveicarijoje apsiginęs daktaro disertaciją, R. Kodžius ėmė svarstyti galimybę išvykti iš Europos. Tuo metu pasitaikė proga gauti stipendiją Japonijoje ir dirbti genomų tyrimų laboratorijoje. Dirbo prestižiniame RIKEN institute Japonijoje, kur tyrinėjo žinduolių genomo evoliuciją. Asmeniškai rekomenduočiau kiekvienam pabūti šioje šalyje metus ar dvejus, bet po dvejų trejų metų jau tampa nelengva europiečiui, – prisipažino pašnekovas. Po Japonijos R. Kodžius išvyko į Australiją, toliau dirbo genų tyrimo srityje ir net išplėtojo tam tikrą genų mutacijos metodą, pritaikė jį darbui laboratorijoje. Vienoje konferencijoje susipažinęs su profesoriumi iš Singapūro išvyko dirbti ten. Rimantas Kodžius sako, kad Singapūras labai daug investuoja į biotechnologijos, medicinos, fizikos mokslus, inžineriją. Singapure mokslininkas dirbo „Proteos“ institute, kuriame atliekami daugiausia baltymų tyrimai. Mokslininkas yra dirbęs Honkonge, vadovavęs laboratorijai Šanchajaus universitete Kinijoje, savo patirtimi dalijosi Saudo Arabijos ir Irako universitetuose. Tokia plati geografija leido jam prisiliesti prie pačių įvairiausių sričių: nuo genomo evoliucijos mechanizmų iki robotikos inžinerijos.
Mokslo filosofija: rezultatas, o ne užsidarymas. Mokslininkas laikosi nuostatos, kad tikrasis mokslas nėra vien tylus darbas laboratorijoje. Tai procesas, kurio rezultatas turi virsti produktu, patentu ar vieša publikacija. Mokslas yra tai, kokią vertę sukuri pasauliui, – sako Rimantas Kodžius. Jo nuomone, reikia skatinti studentus bent pusmetį studijuoti svetur, kad būtų įgytas platesnis požiūris ir pamatyta, kaip veikia skirtingos sistemos. Pasak mokslininko, Lietuva privalo turėti mokslo viziją, investuoti į ją ir atsiverti pasauliui. „Iš žemės ūkio šalies galime tapti aukštųjų technologijų šalimi, svarbu tobulinti infrastruktūrą, aplinką, steigti aukšto lygio darbo vietas, megzti ryšius su visu pasauliu“.
Duoklė Panevėžiui. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių praleistų svetur, 2019 m. Rimantas Kodžius priėmė sprendimą sugrįžti į Lietuvą. Pasinaudojęs Lietuvos mokslo tarybos programa, jis prisijungė prie Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto mokslininkų komandos. Šiandien jo nuveikti darbai turi tiesioginę praktinę naudą gimtajam miestui. Rimanto Kodžiaus vadovaujama mokslininkų komanda bendradarbiavo su viena didžiausių Europos krakmolo gamintojų – „Roquette Amilina“, kuri savo pagrindinei produkcijai gaminti sunaudoja tūkstančius tonų Panevėžio regione išaugintų kviečių. Tačiau nei įmonė, nei jos savininkai neturėjo ekonomiškai naudingų ir efektyvių būdų kaip sumažinti į gamybos atliekas patenkančių naudingų maistinių medžiagų kiekį. Rimanto Kodžiaus vadovaujami mokslininkai tyrinėjo krakmolo gamybos atliekas ir kūrė unikalius naudingų maistinių medžiagų išskyrimo iš jų būdus. Tokiu būdu kuriamos žaliosios biotechnologijos, leido gamtos sukuriamas gėrybes panaudoti pačiu efektyviausiu būdu ir taip spręsti ekologines problemas. Pasak Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto profesoriaus Dariaus Viržonio, pasaulinio lygio mokslininko atėjimas į Panevėžio miestą tapo miesto intelektinės kokybės indikatoriumi, rodančiu lygiavertį miesto dalyvavimą tarptautinėje konkurencinėje kovoje dėl protų.
Nuotraukoje Rimantas Kodžius. Prieiga internete: https://ktu.edu/news/panevezyje-zaliasias-biotechnologijas-kurs-pasaulinio-lygio-mokslininkas/
Literatūra ir šaltiniai
- Kniežaitė, Milda. Lietuvis Singapūre žvejoja genus. Iliustr. // Lietuvos žinios. 2008, saus. 17, p. 14–15.
- Kodžius, Rimantas. Molekulinės genetikos mokslininkas – tarp labiausiai migruojančių : [pokalbis su vienu iš daugiausiai pasaulyje keliaujančiu mokslininku prof. dr. Rimantu Kodžiumi]. Iliustr. // Verslo žinios. 2017, rugpj. 2/8, p. 18.
- Lapinskas, Mantas. Žaliosios technologijos, kurias Panevėžyje kurs pasaulinio lygio mokslininkas Rimantas Kodžius. Iliustr. // Žaliasis pasaulis. 2019, kovo 14, p. 10.