Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė.
Nei galvojau, nei svajojau. Į mediciną ją atvedė likimas. Mokėsi Šimonių (Kupiškio r.) vidurinėje mokykloje. Mokykloje labiau sekėsi matematika ir fizika, dalyvaudavo olimpiadose. Fizikos mokytojo padrąsinta buvo apsisprendusi studijuoti Kauno politechnikos institute, bet įvykiai klostėsi ne pagal planą. Atvažiavus į Kauną paruošiamieji kursai jau buvo pasibaigę. Medikė prisimena: „Nuvažiavau aš, iš Šimonių girios gilumos Kupiškio rajone, aštuntas vaikas šeimoj, išsigandęs, išsižiojęs. Kai nebepriėmė dokumentų, pabijojau, kad niekur neįstosiu ir patraukiau į Kauno medicinos institutą. Palankiau paruošiamuosius ir įstojau. Nei galvojau apie mediciną, nei svajojau. Užtat buvau iš tų, kurie nebijojo nei kraujo, nei patanatominių tyrimų.“ 1971 metais pradėjo medicinos studijas. „Mokslas patiko, studijuoti buvo įdomu, nieko, kas neliptų prie širdies, nebuvo.“
Į reanimaciją. Dar būdama rezidentė (1978–1979), ji pasiprašė priimama dirbti į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Prieš 45 metus internatūroje medikei teko išbandyti praktiką didelėje dalyje Respublikinės Panevėžio ligoninės skyrių. Darbas su chirurgais, ginekologais, poliklinikos gydytojais ir kitais galiausiai atvedė į intensyvios terapijos skyrių. „Atėjau į reanimaciją tiesiai iš internatūros, viskas man joje tiko – ir pamiršau išeiti. Dabar nebėra kur eiti“, – juokauja gydytoja. Jau pažinusi visus mediko profesijos sunkumus prisipažįsta, kad jos tvirtam būdui tai pats tinkamiausias darbas. Šiame darbe pravertė šeimoje išugdytas darbštumas, stropumas, jautrumas kitam.
Metų žmogus. 2007 m. „Panevėžio balso“ metų žmogaus rinkimuose gydytoja, už pasišventimą kovojant dėl žmonių gyvybių, tapo „Panevėžio balso“ metų žmogumi. Jai buvo įteikta dienraščio metų prenumerata ir specialus redakcijos prizas.
Indėlis į donorystę. Tais pačiais 2007-aisiais Panevėžio ligoninės Intensyvios terapijos skyriaus vedėja nominuota apdovanojimui „Metų pareiga“ TV3 televizijos projekte „Lietuvos garbė 2007“. Šiai nominacijai Nacionalinis organų transplantacijos biuras pasiūlė Eugeniją Reinikovienę už didžiulį indėlį į donorystę. Gydytoja viena pirmųjų šalyje prakalbo apie organų donorystės svarbą, ėmėsi ją propaguoti ir skatinti. Ji rašė į vietinę spaudą, skaitė pranešimus medikams ir visuomenei apie donorystės svarbą. Švietėjiška veikla davė rezultatų. Panevėžio ligoninė, kurioje dirba gydytoja, – viena iš daugiausia donorų kasmet paruošiančių ligoninių. Net ir poilsio dieną gydytoja išlieka su mintimis apie sunkius ligonius, galimybes juos išgelbėti. „Ligoninėje gyvenu nuo ryto iki vakaro. Man viskas reanimacijoje tinka: jei gali padėti ligoniui, tai gali. Rezultatas greitas, darbas intensyvus“, – sako medikė. Gydytoja pati prisiima sunkiausią jos skyriui tenkantį darbą – įtikinti padovanoti mirštančiojo organus donorystei. Donorą paruošti nėra sunku – sunkūs pokalbiai su artimaisiais, sako gydytoja.
Pacientų padėka. 2010 m. Kaune, istorinėje prezidentūroje įvykusiame renginyje „Padėka medikui“, pacientų padėkos nusipelnė ir Eugenija Reinikovienė. Pasak jos, nuoširdi pacientų padėka kiekvienam medikui yra pats didžiausiais jo sunkaus darbo įvertinimas, pats brangiausias apdovanojimas už bemieges paras, praleistas gelbstint žmonių gyvybes. Medikė sako, kad ligoniams visada reikia duoti daugiau nei tau priklauso padaryti. „Pacientui būtinas neformalus bendravimas, jis turi jaustis gydytojui esantis pats svarbiausias. Niekada iš palatos neišeinu nepakonsultavusi ir kitų ligoniui rūpimų ligų klausimais, nepamatavusi kraujospūdžio, ar nepaklaususi, kaip sekasi paciento namiškiams.“
Pasak medikės, slenkant metams tas nepaprastas gydytojo pašaukimo jausmas nepaliko niekada. Tai buvo ne tik darbas, o gyvenimo būdas padėti kitiems.
Įvertinta valstybės. 2013 m. įteiktas sveikatos apsaugos ministro „Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas ir diplomas“. 2018 m. Lietuvos Prezidentūroje medikei įteiktas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino riterio kryžius“. 2023 m. Respublikinės Panevėžio ligoninės 100-mečio proga gydytoja apdovanota jubiliejiniu 100-mečio medaliu. Sąžiningai dirbusi Panevėžio miestui ir kraštui daugiau kaip 40 metų, virš 30 metų vadovavusi skyriui, gydytoja pasitraukė iš vedėjos pareigų. „Pasilikau dirbti operacinėje – suteikti ligoniams nejautrą įvairių operacijų metu. Po sunkaus vedėjos darbo, tai tikra atgaiva. Gydytoja sako, kad daug nepažįstamų žmonių sveikinasi mieste, tuomet jai širdyje kirba klausimas: kažin geri, ar liūdni prisiminimai užplūsta pagalvojus apie Reanimacijos-intensyvios terapijos skyrių.
Nuotraukoje Eugenija Reinikovienė. Prieiga internete: https://www.bernardinai.lt/2015-10-05-gydytojas-reanimatologas-nuolat-tarp-gyvenimo
Literatūra ir šaltiniai
- Jalianiauskienė, Vitalija. Eugenija Reinikovienė: per mirtį – į gyvenimą. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2007, vas. 28, p. 5.
- Jalianiauskienė, Vitalija. „Panevėžio balso“ metų žmogus – žinoma medikė. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2007, gruod. 22, p. 6–7.
- Laukia dar daug darbų. Iliustr. // Gydytojų žinios. 2018, liep. 30, p. 2–3.
- Martinkutė, Neringa. Pacientų padėkos – ir Panevėžio gydytojams. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2010, birž. 14, p. 1, 3.
- Nagrockienė, Ingrida. Padėka medikei – išgelbėtos gyvybės. Iliustr. // Sekundė. 2007, kovo 7, p. 1–2.
- Reanimacijos gydytoja atvirai apie pacientų akyse gęstančią gyvybę: „Verkiau ir aš ne kartą“. Prieiga internete: https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2024/04/21/news/reanimacijos-gydytoja-atvirai-apie-pacientu-akyse-gestancia-gyvybe-verkiau-ir-as-ne-karta–31486312
- Reinikovienė, Eugenija. Kaip teko tobulinti reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrių. Iliustr. // Panevėžio medikai / sudarė Liudvika Knizikevičienė. Panevėžys: D. Rudžio individuali įmonė, 2023. P. 139–142.
- Reinikovienė, Eugenija. Reabilitologei viltis miršta paskutinė: [pokalbis] / kalbėjosi Solveiga Potapovienė. Iliustr. // Lietuvos sveikata. 2006, bal. 6/12, p. 3, 6
- Smalskienė, Inga. Gydytoja skelbia mirtį ir prašo gyvybės. Iliustr. // Panevėžio rytas. 2007, kovo 3, p. 9.