Fotomenininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Spaudos fotografų klubo, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos valdybos narys.
Toks pat keistas. A. Repšys yra sakęs: stropus nebuvo – mokslai mažai rūpėjo. Kauno A. Kvedaro miškų technikumą pasirinko šį išvydęs knygelėje „Kur mokytis?“: „Galvojau, ką gi tas miškininkas gyvenime veikia? Tikriausiai nieko – vaikštinėja po mišką ir kažką saugo…“. Baigęs miškininkystę dirbo Jonavos urėdijoje, vėliau – ir laikraštyje „Jonavos balsas“.
Fotografuodavo retai, tačiau 3 kambarių tarnybiniame bute įsirengė nuotraukų laboratoriją. Tam daug laiko neskirdavo – būdamas metalistas važinėdavo po koncertus. Tačiau kartą butą apvogė. Tarp išneštų daiktų – didintuvas ir fotoaparatas. Šis įvykis Andriui tapo impulsu įsigyti mechaninį naudotą „Canon“ su 3 objektyvais.
„Jonavoje buvau susipažinęs su vietos menininkais. Nebemaniau, kad jie keisti žmonės, nes, pasirodė, pats esu toks pats keistas. Lankiausi parodose, fotografuodavau. Po truputį tapo vis įdomiau. Miškų ūkyje prasidėjo etatų mažinimas ir kt. Grįžęs į Panevėžį pas tėvus pamačiau skelbimą, kad dienraštis „Sekundė“ ieško fotografo. Neturėjau patirties, bet priėmė. Taip ir prasidėjo profesionalus mano, kaip fotografo, kelias“, – prisimena A. Repšys. Anot jo, darbas laikraštyje – geriausia mokykla.
Nugalėjęs aukščio baimę. „Visada bijojau aukščio. Vaikystėje net nelipdavau su vaikais į visokius vandentiekio bokštus. Net ir dirbant miškuose žinodavo, kad bijau aukščio, todėl leisdavo nelipti į priešgaisrinius bokštus. Bet nutiko kitaip nei įsivaizdavau“. A. Repšys prisimena, kaip buvo paprašytas nufotografuoti pasvalietį baikerį, lakūną, ekstremalą Eugenijų Malinauską, kuris lipdavo ant skrendančio lėktuvo sparno. „Mano pilotas riša mane visais diržais, Eugenijus ir sako, kad tie diržai juk varžys judesius, ir paliko tik vieną, per juosmenį. Atvažiavau dirbti – negaliu gi prisipažinti, kad bijau. Pramogai tikrai juk nebūčiau lipęs į tą lėktuvą! Pakilom, rankose fotoaparatas, aš sėdžiu galvodamas, kas čia dabar bus, apačioje mažos it skruzdėliukai ganosi karvės. Žiūriu, Eugenijus pradeda lipti ant kito lėktuvo sparno. Pradedu fotografuoti ir pamirštu, kad bijau to aukščio“.
A. Repšys yra prisipažinęs, kad aviacija jam viena iš įdomesnių temų. „Fotografuoti aviaciją nėra paprasta. Ne visur, kur nori, gali prieiti, reikia paisyti atsargumo, pilotai turi įvairių prietarų“.
Nugalėjęs aukščio baimę panevėžietis su guma iš didelio aukščio yra nušokęs bene 10 kartų, dusyk nuo Vilniaus televizijos bokšto. „Tai joks žygdarbis, bet ypač pirmą kartą peržengi kažkokią savo ribą. Galbūt po to gyvenimas pasirodo paprastesnis, nors niekas nepasikeitė, tiesiog pats savo baimę nugalėjai“. Ne žemumos, o beribė erdvė ir aukštis – tai, kas A. Repšį fotografijos srityje domina daugiau nei kelis dešimtmečius.
Dronais. A. Repšys kolegų vadinamas vienu fotografavimo dronais pradininkų. Tarp įdomesnių projektų – dronu fotografuotos įkalinimo įstaigos. „Dronus dabar turi, kas tik nori. Bet jais fotografuoti kalėjimus, manau, pirma tokia kūrybinė fotosesija net pasaulyje“, – svarsto A. Repšys.
Fotoserija „Pajusk skrydžio jėgą“ buvo eksponuojama Lietuvos paviljone tarptautinėje parodoje „EXPO 2017“ Astanoje, Kazachstane. „Saulės grafika“ – „EXPO 2020“ Dubajuje. Čia Andrius turėjo galimybę su profesionaliu drono pilotu apskristi parodos teritoriją, padaryti unikalių šios erdvės kadrų.
Menininkas sako: ėmęsis įamžinti vieną objektą, dažniausiai susidomi ir kitu netikėtu, kadro vertu vaizdu. „Visada ieškau naujų kampų ir netikėtų kompozicijų, atveriančių visai kitokį, magišką pasaulį. Bene labiausia dronu mėgsta fotografuoti audras ir audros debesis. Tai ganėtinai pavojinga, bet kada toks skrydis gali būti paskutinis: siaučia didžiulis vėjas, o skraidyklei leistis tenka jau prapliupus stipriam lietui ar net krušai. Tokios nuotraukos ypatingos… Adrenalinas kyla, o galvoje sukasi viena mintis: jei dronas neatsilaikys prieš gamtos stichiją, visas šis grožis išliks tik mano atminty“.
Andriui svarbu, kaip objektai susikomponuoja erdvėje, erdvė virsta plokštuma, neįprastos formos papildo viena kitą.
Fotografijos kritikės Sandros Kovalik įsitikinimu, A. Repšio darbai – pavyzdys, kaip technologijos tobulina ir praturtina visų mūsų pasaulio suvokimą. Menininko fotografijos padeda pajusti kažką tokio magiško ir didingo, kas pakelia ūpą, pripildo kūną ir sielą gyvybės.
Pastebėtas ir įvertintas. Ne vieną dešimtį personalinių parodų surengusio menininko biografijoje gausu prestižinių įvertinimų: net penkiskart Lietuvos spaudos fotografijos konkurso nugalėtojas, triskart – tarptautinio aviacinės fotografijos konkurso laurai, bronza Budapešto tarptautiniame fotografijos konkurse. 2022 m. – II vieta profesionalų kategorijoje „Sony” pasauliniuose fotografų apdovanojimuose (nuotraukų serija „Saulės grafika“), Metų panevėžiečio vardas, Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno premija (2022 m.).
Nuotraukoje Andrius Repšys. Prieiga internete: https://aina.lt/andrius-repsys-sony-pasauliniuose-fotografu-apdovanojimuose-profesionalu-kategorijoje-uzeme-antraja-vieta/
Literatūra ir šaltiniai
- Lietuvos fotografas vaizdais iš paukščio skrydžio sužavėjo Kazachstano publiką. Prieiga internete: https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/lietuvos-fotografas-vaizdais-is-paukscio-skrydzio-suzavejo-kazachstano-publika-75379949
- Nagrockienė, Ingrida. Didžiausią baimę išgydė fotoaparatas. Iliustr. // Sekundė. 2021, saus. 23 , p. 6–7.
- Nagrockienė, Ingrida. Laisvas žvilgsnis į nelaisvę. Iliustr. // Sekundė. 2020, vas. 21, p. 8.
- Repšys, Andrius. 52 Sekundės su kultūra. Andrius Repšys : [pokalbis] / [kalbėjosi] Indrė Stulgaitė-Kriukienė. Iliustr. // Sekundė. 2021, gruod. 23, p. 17.
- Žiemos baltumas – Dubajaus karštyje. Iliustr. // Panevėžio kraštas. 2021, lapkr. 24, p. 5.
- Žigienė, Valentina. Aviacija – viena įdomiausių fotografo temų. Iliustr. // Sekundė. 2008, liep. 10, p. 7.