Vienas žinomiausių Panevėžio tapytojų monumentalistų, akvarelininkas, Panevėžio kolegijos dėstytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, respublikinių ir tarptautinių parodų, bienalių, menų mugių, projektų dalyvis.

Apie kūrybą. 1983 metais, baigęs Šiaulių pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universitetas) Dailės fakultetą, dirbo pedagoginį darbą, visą savo laisvalaikį skirdamas kūrybai. „Manyje yra ir grafiko, bet šiaip dabar esu menininkas dokumentalistas, menininkas konstruktorius. Fiksuoju įvykius ir juos perleidžiu per savo prizmę“, – sako dailininkas. Menininkas tapo, piešia, kūrybiniame kraityje nemažai sukurtų freskų, kurios puošia Panevėžio visuomeninių pastatų interjerus. Jo drobėse yra visko: maištų, mūšių, streikų, kovų, krepšinio aistrų, mitingų ir tautinių švenčių.

„Savo kūriniais siekiu perteikti man rūpimas laikmečio tendencijas, vystymosi pokyčius. Aš neprimetu žiūrovui savo mąstymo bei meninės raiškos subjektyvumo, o tiesiog skatinu demonstruojamais kūriniais atkreipti dėmesį į tuo metu vyraujančias problemas ir būtinumą atsakingai priimti kai kada ir nuo mūsų pačių priklausančius sprendimus“, – teigia dailininkas.

Idėjų Girmantas semiasi kasdienybėje, jo darbuose atsispindi užkoduoti laikmečio ženklai. Pasak dailininko, jam artima akvarelė, leidžia pajusti laisvę, o žiūrovui suteikia lengvumo pojūtį. Įdomus menininko piešinių stilius: nuo realistinio iki brūkšniavimo-taškavimo, reikalaujantis didelio kruopštumo. „Mano kūryba minimalistinė, bet reikia sudėlioti, taip, kad išeitų ir estetiškai gražus vaizdas, ir kartu savitas, neštų tam tikrą žinią“, – sako dailininkas. Kūrybines mintis dailininkas brandina ilgai, jam reikia daug laiko apmąstymams, siužeto kūrimui. Kūrinio viziją menininkas visada išnešioja mintyse: „Einu kur nors, važiuoju ar ką nors dirbu vis galvoju, svarstau, dėlioju, ką ir kaip darysiu.“

Kūrybinėms idėjoms įgyvendinti menininkui ne kartą buvo skirta Panevėžio miesto savivaldybės meno stipendija. 2020 m. dailininkas buvo įvertintas Panevėžio miesto savivaldybės kultūros ir meno premija.

Parodoje „Epizodai“ – Panevėžys. 2024 m. balandžio mėnesį „Galerijoje XX“ eksponuotoje personalinėje parodoje „Epizodai“ dailininkas savo kūriniais kalba apie miestą ir jo žmones. „Augau šalia Laisvės aikštės, buvusio „Vaikų pasaulio“ kieme. Mačiau, kaip statė teatrą, valė Senvagę, ūgtelėjęs buvau nuolatinis miesto centro kavinių lankytojas. Atminty išsaugojau ne tik to meto miesto vaizdus, bet ir žmones. Visi jie gyveno, dirbo, turėjo savų rūpesčių. Pagalvojus, mažai kuo skyrėsi nuo dabartinių, gal tik išorės pavidalais. Kaip ir miesto centro vieta: ji ta pati, tik kitokia – pakeitusi savo įvaizdį.

Mane savotiškai veikia ta kaita – stebiu miesto transformaciją, pažįstamų ir nepažįstamų miestiečių gyvenimą, kasdieninį miesto šurmulį, pats esu viso to dalis. Suprantu, kad šis mano stebėjimas yra tik epizodinis, nes miesto transformacija vis vyksta ir vyks. <…> Man, kaip panevėžiečiui, viskas brangu, kas aplink. Štai apie tai yra paroda.“

Dailininko nuomone panevėžiečiai menininkai savo kūryba turėtų rašyti miesto metraštį, fiksuoti aplinkos kaitą, daugiau dėmesio skirti miesto aplinkai. Menininkas prisipažįsta esantis grynas asfalto vaikas, kuriam reikia pastatų, žmonių, nuolatinio bendravimo.

Terapija suaugusiems. Panevėžio kolegijoje menininko pastangomis organizuoti neformalaus ugdymo suaugusiųjų mokymai, norintiesiems susipažinti ir išmokti įvairių dailės technologijų. Mokymai sulaukė nemažo panevėžiečių susidomėjimo. Kai kurie ateina išmokti ne tik piešimo technikos, tapyba jiems yra ir savotiška terapija. Anot dailininko, atėję į dailės studiją žmonės turi turėti norą piešti, „išmokti teisingai piešti gali beveik visi, bet sukurti kažką unikalaus meniško – tikrai ne kiekvienas.“

Nuotraukoje Girmantas Rudokas. Nuotrauka iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos skaitmeninio archyvo.

---

Literatūra ir šaltiniai

1. Jalianiauskienė, Vitalija. Viena pavardė – skirtingi pasauliai. Iliustr. // Sekundė. 2018, spal. 26, p. 4–5.
2. Januševičienė, Virginija. Kiekvienas Girmanto Rudoko piešimo laikotarpis turi savą simbolį, kuriuo dailininkas žaidžia. Iliustr. // Panevėžio rytas. 1994, birž. 4, p. 4.
3. Karvelytė, Rasa. Akvareliniai laiko proveržiai. Iliustr. // Sekundė. 2019, birž. 28, p. 8.
4. 4R. Iliustr. // Senvagė. 2022, nr. 1, p. 28–35.
5. Kudirkienė, Gailutė. Ir dinozaurai randa vietą šiandienos mieste. Iliustr. // Panevėžio kraštas. 2022, vas. 2, p. 5, 8–9.
6. Kudirkienė, Gailutė. Žūties nešėjas slankioja tarp minios. Iliustr. // Panevėžio kraštas. 2024, geg. 7, p. 6, 8–9.
7. Paaiškėjo meno premijų laureatai // Sekundė. 2020, rugpj. 18, p. 5.
8. Rudokas, Girmantas. Girmantas Rudokas: „Menas neturi būti saldus“ : [pokalbis] / [kalbėjosi] Lina Dranseikaitė. Iliustr. // Sekundė. 2020, geg. 22, p. 7.