Tautodailininkė, kineziterapeutė, Ajengaro jogos mokytoja.
Daugiau kaip 30. Kai teko rinktis profesiją, abiturientė stojo į tuometį Kūno kultūros institutą. Išmano sporto mediciną, nes profesionaliai sportavo – lankė irklavimą, mėgo alpinizmą, baigė kineziterapijos magistro studijas, dirbo reabilitacijos srityje, treniravo jaunuosius dviratininkus. Tačiau moteris save atrado jogoje. Šis sporto ir filosofijos derinys Laimutę lydi jau daugiau kaip 30 metų. Atradusi Ajengaro jogą nuo pirmųjų užsiėmimų pajuto akivaizdų poveikį – jautėsi puikiai tiek emociškai, tiek fiziškai.
Kuolas ir kelias. Laimutė įsitikinusi: „Žmogus nėra į žemę įbestas kuolas, kuris vienoje vietoje privalo pragyventi 80 metų. Aš galėčiau gyventi bet kur, svarbiausia yra aplinka, tavo veikla ir žmonės“. Mėnesį per dvejus metus panevėžietė lankosi Indijoje, kur tobulina jogos įgūdžius. Turėjo galimybę mokytis iš paties šios sistemos kūrėjo Šri B. K. S. Ajengaro (1918–2014).
Apie atrastą jogą moteris sako: „Visą gyvenimą mus veda kelias, tik reikia įsiklausyti į save, kur pasukti“. Šiuo gyvenimo būdu iš pradžių domėjosi ir sutuoktinis Albinas, tačiau galiausiai pritrūko laiko. Laima turi savo jogos namus Panevėžyje, čia nuo 2001 m. padeda lankytojams ne tik išsaugoti lankstumą, fizinę sveikatą, bet ir moko, kaip atsikratyti per dieną susikaupusio streso ir įtampos. Moteris neslepia: vis dar yra manančių, kad viskas, ką ji daro, kvepia sekta. Tačiau kineziterapijos magistrė sugeba sunkių darbų palaužtą žmogų su jogos pagalba nuraminti ir paleisti vėl mėgautis gyvenimu.
Visiems, bet ypač vyrams. Kaip tvirtina Laimutė, Indijoje joga nuo seno buvo laikoma asketiška, vyrams tinkama veikla. Populiarėjant grožio ir jaunystės kultui, joga pradėjo domėtis moterys. Tai tapo gražu ir madinga.
Joga skirta ne tik kūnui dailinti – tai rimta, ne iš pirmo karto įkandama žmogaus lavinimo ir stiprinimo sistema. Ne kiekvienam išsyk pasiseka pajausti asanų (tam tikros kūno padėties) atlikimo niuansus. Jogos pamokose subalansuojamos ir į visumą sujungiamos visos kūno dalys ir raumenys. Tik ilgainiui išmokstama jėgą paskirstyti tolygiai, sako trenerė. Joga įdarbina giliuosius pilvo, nugaros bei stuburo raumenis, moko išlaikyti teisingą fiziologinę padėtį. Žmogus turi lavinti tai, ko jam trūksta. Anot Laimutės, vyrai iš jogos gauna daugiau naudos negu lanksčios moterys. Raumenų masė nebus tokia didelė kaip pasirinkus treniruoklius, bet jie bus stiprūs, elastingi. Reguliariai jogą lankantys vyrai pastebi, kad emocijos ir aistros mažiau blaško protą, tad galima priimti racionalesnius sprendimus.
L. Vološkevičienė tvirtina: beveik trečdalis jogos studiją lankančių vyrų yra verslininkai, biurų darbuotojai, kurie kasdien turi būti produktyvūs ir kūrybiški: „Joga – tai kova sus savimi, savo baimėmis, godumu, polinkiu į agresiją, prievartą, priklausomybę. Silpnam ji duoda jėgų, stipriam ir „kietam“ – lankstumo. Suteikia elastingumo raiščiams, sausgyslėms, raumenims, mažina susikaustymą“. Pasak trenerės, vienokios asanos daromos, jeigu žmogus turi stuburo problemų, kitokios – jei sutrikęs virškinimas, aukštas kraujospūdis. Laimutė įsitikinusi: joga tinka kiekvienam. Net ir gulintis ligos patale gali išmokti taisyklingo kvėpavimo. Trenerė sako, kad jogos poveikis sveikatai yra įrodytas ne vienu moksliniu tyrimu. Joga, meditacija padeda storinti smegenų žievę, ši tampa atsparesnė stresui.
Knygos. Trenerė apie jogą yra išleidusi dvi knygas: „Joga vyrams“ ir „Kelias: Iyengar joga“. Abi galima rasti mūsų bibliotekoje. Knygose supažindinama su jogos terapijos galimybėmis, pateikiami nuotraukomis iliustruoti pradiniai praktinių asanų kompleksai, suteikiantys galimybę užsiimti joga savarankiškai.
Joga ir kūryba. Laimutė džiaugiasi, kad ją pačią joga sustiprino ne tik emociškai, bet ir pažadino kūrybines galias. Moteris lieja akvareles, siuva sukneles, išbandė kūrybą iš džiovintų augalų, kuria tikros žemės paveikslus, yra tautodailininkų sąjungos narė. Sutuoktinis menininkas Albinas Vološkevičius džiaugiasi: žmona užsiima kūrybiniais ieškojimais, o patirtimi mielai dalijasi su kitais.
Nuotraukoje Laimutė Vološkevičienė. Prieiga internete: https://www.facebook.com/photo
Literatūra ir šaltiniai
- Karvelytė, Rasa. Pirmoji lietuviška knyga apie jogą – panevėžietės kūrybos vaisius. Iliustr. // Sekundė. 2019, geg. 10, p. 8.
- Kalnų suvesti kopia į meno viršukalnę. Prieiga internete: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/kalnu-suvesti-kopia-meno-virsukalne/
- Vološkevičienė, Laimutė. Kūno ir dvasios jėga: [jogos mokytojos L. Vološkevičienės pasakojimas] / [užrašė] Virginija Rimkuvienė. Iliustr. Moteris. 2020, nr. 4 (balandis), p. 126–131.