Panevėžio jubiliejinių datų kalendoriai

50 metų, kai Panevėžyje įkurta (1969) Pedagoginė muzikos mokykla. 1973 jai suteiktas J. Švedo vardas. Nuo 1993 – Panevėžio konservatorija. 2002 prijungta prie Panevėžio kolegijos.

50 metų, kai įsteigtas (1969) Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyrius.

50 metų, kai įsteigta (1969) įmonė „Panevėžio autoservisas“. 1992 reorganizuota į akcinę bendrovę. Nuo 2004 – UAB „Panevėžio autoservisas“.

55 metai, kai Panevėžyje įsteigtas (1964) futbolo klubas „Ekranas“. Futbolo komanda susikūrė tuometinio „Ekrano“ gamyklos direktoriaus Vincento Navicko iniciatyva. Iširo 2015 pradžioje.

70 metų, kai Panevėžyje atidaryta (1949) 1-oji vakarinė vidurinė mokykla.

80 metų, kai Panevėžyje įsteigtas (1939) aliejaus fabrikas.

80 metų, kai pagal inžinieriaus P. Lelio projektą Panevėžyje, Jakšto prospekte pastatyti (1939) Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai (dab. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika).

80 metų, kai Panevėžyje, Naujojo turgaus aikštėje prie A. Fromo-Gužučio gatvės įsteigta (1939) autobusų stotis.

95 metai, kai A. Domaševičius Panevėžyje įkūrė (1924) artistų mėgėjų būrelį „Šviesa“, veikusį iki 1926.

95 metai, kai Panevėžyje įkurta (1924) spaudos bendrovė „Žodis“.

95 metai, kai Panevėžyje atidaryta (1924) Miškų technikų mokykla. Mokykla veikė iki 1927.

95 metai, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1924) skautų tunto laikraštis „Skautų žodis“. Redaktoriai D. Stankūnas, S. Liepa, B. Juška. Išleista 12 numerių. Ėjo iki 1928.

100 metų, kai Panevėžyje įkurta (1919) vaidintojų trupė „Šikšnosparnis“. Įkūrėjas, režisierius ir vadovas – Mykolas Karka. 1921 trupė prisijungė prie „Aido“ draugijos artistų kuopos.

100 metų, kai įsteigtas (1919) Panevėžio žydų liaudies bankas. Veikė iki okupacijos, priklausė Lietuvos žydų liaudies bankų sąjungai.

100 metų, kai Karsakiškyje (Panevėžio r.) pradėjo veikti (1919) valstybinė mokykla. Dabar – Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla.

100 metų, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1919) Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vienas vadų Žemaitijoje Antanas Liesys. Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2004). Mirė 1951 02 10 Čepaičiuose (Telšių r.).

105 metai, kai Panevėžyje, Aptiekos gatvėje (dab. Elektros g.) pastatytas (1914) miesto elektrinės pastatas.

110 metų, kai Panevėžyje Antanas Laurinaitis įsteigė (1909) vaistų sandėlį „Drogezija“.

110 metų, kai Panevėžyje įkurtas (1909) kultūrinis klubas „Vienybė“. Jo organizatoriais buvo gydytojas K. Sliekas, farmacininkas V. Katelė ir dvarininkas S. Karpis.

110 metų, kai Geležiuose (Panevėžio r.) įsteigta (1909) pradinė mokykla. 2017 mokykla uždaryta.

110 metų, kai Velžyje (Panevėžio r.) įsteigta (1909) pradinė mokykla. Dabar – Velžio gimnazija.

110 metų, kai Payslykyje (Pasvalio r.) gimė (1909) pedagogas, vertėjas Jonas Kazėnas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Kaune įsteigė knygų leidimo bendrovę „Fakelas“. Iš anglų, vokiečių, skandinavų kalbų išvertė keliolika knygų. Paskutiniuosius kelerius metus gyveno Panevėžyje. Mirė 1990 Panevėžyje.

125 metai, kai G. Petkevičaitė-Bitė įkūrė (1894) moksleivių šelpimo draugiją „Žiburėlis“, turėjusią skyrius Panevėžyje, Šiauliuose, Ukmergėje, Marijampolėje. Draugijos veikla nutrūko 1940.

130 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) architektas, architektūros m. dr. Levas Tverskojus. 1914 baigė Peterburgo civilinės inžinerijos institutą, 1923 – Petrogrado menų-inžinerinį institutą. Nuo 1928 Leningrado I. Repino instituto architektūros profesorius. Parengė Leningrado gyvenamųjų rajonų projektų, išleido knygų apie miestų planavimą. Mirė 1972.

130 metų, kai Juškakaimyje (Šakių r.) gimė (1889) teisininkas, literatas Antanas Naujokas (slap. Kiliukas). Studijavo teisę Petrapilio universitete. Tarpukariu kurį laiką dirbo Panevėžyje teisėju. Antrojo pasaulinio karo metais laikraščio „Išlaisvintas panevėžietis“ redakcijos narys, advokatas. Išleido du savo kūrybos rinkinius. Po karo gyveno JAV. Mirė 1952 09 JAV.

130 metų, kai Panevėžyje gimė (1889) kunigas, žurnalistas Antanas Tamuliūnas. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Už antirusišką veiklą kalintas Panevėžio kalėjime. Nuo 1903 gyveno JAV. Bendradarbiavo daugelyje JAV lietuvių spaudoje. Mirė 1959 04 15 JAV.

135 metai, kai Panevėžyje, Turgaus aikštėje įsteigta (1884) M. Kisino degtinės gamykla.

135 metai, kai Panevėžyje baigta statyti (1884) mišraus romėnų ir renesanso stiliaus mūrinė raudonų plytų Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

140 metų, kai Panevėžyje įvesti (1879) nuo 1870 Rusijoje veikę miestų nuostatai. Jais remdamasi miesto valdžia turėjo rūpintis miesto valdymu, ūkiu, socialine gyventojų globa, sanitariniais bei kultūriniais reikalais.

150 metų, kai Latvėnų dvare (Pasvalio r.) gimė (1869) dvarininkas, agronomas Juozapas Kozakovskis. Ilgametis Panevėžio žemės ūkio parodų organizatorius. Panevėžio tarpusavio kredito draugijos valdybos pirmininkas. Mirė 1911.

170 metų, kai Kauno gubernijos valdyba Mikolajevą (Smėlynę) priskyrė (1849) Panevėžiui.

175 metai, kai Zalatoriuose (Panevėžio r.) gimė (1844) lietuvių kalbos tyrinėtojas, tautosakos rinkėjas Nikodemas Baukus-Venckavičius. Iki 1863 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Rinko tautosaką Panevėžio, Ramygalos, Upytės apylinkėse. Mirė 1877 12 13.

190 metų, kai Minsko sr. gimė (1829) architektas Justinas Golinevičius. Panevėžio Šv. Petro ir Povilo ir Krekenavos bažnyčių projektų autorius. Mirė 1893 02 19.

210 metų, kai gimė (1809) kunigas, Naujamiesčio parapijos vikaras, 1863 sukilimo dalyvis Teofilis Račkauskas. Sušaudytas 1863 08 23.

215 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1804) parapinė mokykla.

230 metų, kai sudegė (1789) Panevėžio pijorų mokykla ir kiti vienuolyno pastatai.

315 metų, kai Šiaurės karo metu Panevėžys smarkiai nukentėjo pro jį žygiuojant (1704) Švedijos feldmaršalo G. A. Levenhaupto kariuomenei, Švedijos karaliaus Karolio XII siųstai į pagalbą Stanislovui Leščinskiui. Netoli Panevėžio ji susirėmė su M. Višniaveckio ir G. Oginskio vadovaujamomis kariuomenėmis, palaikiusiomis Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Augustą II.

405 metai, kai Upytės seniūnas Jeronimas Valavičius Panevėžyje pastatė (1614) namus, skirtus Upytės pavieto žemės ir pilies teismo archyvui. Tai seniausias išlikęs mūrinis pastatas Panevėžyje (Kranto g. 21).

455 metai, kai sudarant (1564) smulkesnį Lietuvos administracinį suskirstymą šiaurinė Trakų vaivadijos dalis buvo pavadinta Upytės pavietu.

765 metai, kai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta (1254) Upytės žemė.