Panevėžio jubiliejinių datų kalendoriai

25 metai, kai įsteigta (1995) Panevėžio miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Atstovaujamoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Sovietmečiu savivaldybės pastate buvo įsikūręs Panevėžio miesto vykdomasis komitetas.

55 metai, kai įkurtas (1965) Panevėžio fotoklubas.

60 metų, kai Mykolo Karkos iniciatyva įkurtas (1960) Panevėžio operetės liaudies teatras. Veikė 1960–1993 Panevėžio kultūros namuose.

60 metų, kai Panevėžyje (Aldonos g.) baigta (1960) 600 kubinių metrų talpos vandentiekio bokšto statyba ir vanduo mieste pradėtas tiekti centralizuotai.

80 metų, kai pagal inžinieriaus P. Lelio projektą Panevėžyje, Jakšto prospekte pastatyti (1940) Panevėžio apskrities savivaldybės rūmai (dab. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika).

85 metai, kai Panevėžyje, Bataliono g. 5 įsteigta (1935) „Vilnies“ spaustuvė. Savininkas – Chaimas Sudelskis. Sovietų nacionalizuota 1941.

85 metai, kai Panevėžio gimnazijos moksleivių literatų būrelis „Meno kuopa“ leido (1935) šapirografu daugintą laikraštį „Dobilo žiedas“. Laikraštis ėjo iki 1937.

90 metų, kai Panevėžyje, Kranto g. pastatytas (1930) pastatas Panevėžio lenkų gimnazijai. Dabar šiame pastate įsikūręs Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras.

90 metų, kai baigtas kasti (1930) Sanžilės kanalas, sujungęs Lėvenį su Nevėžiu.

90 metų, kai Panevėžyje pradėjo veikti (1930) spaustuvė „Banga“. Priklausė Katalikų veikimo centrui. Veikė iki 1941.

100 metų, kai prie Panevėžio meno ir kultūros draugijos „Aidas“ buvo įkurtas (1920) liaudies universitetas.

100 metų, kai Panevėžio aušrininkai leido (1920) šapirografu daugintą laikraštį „Laisvės takais“.

105 metai, kai Panevėžyje išleistas (1915) paskutinis informacinio metraščio „Pamiatnaja knižka Kovenskoj guberniji“ numeris (1847–1914 buvo leidžiamas Kaune).

105 metai, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1915) nelegalus jaunimo rankraštinis laikraštis „Atgarsis“. Ėjo iki 1917.

110 metų, kai Panevėžyje pradėti steigti (1910) kino teatrai. Pirmieji tam leidimus gavo A. Sontagas ir Z. Rabinovičius.

115 metų, kai Juozas Masiulis Panevėžyje įsteigė (1905) pirmąjį mieste lietuvišką knygyną. 1940 ir 1945 sovietų nacionalizuotas. Iki 1995 veikė kaip Panevėžio centrinis knygynas. Nuo 1995 – Juozo Masiulio knygynas.

125 metai, kai Panevėžyje įkurta (1895) A. Minskerio spaustuvė. Veikė iki 1912.

120 metų, kai Panevėžyje įsteigtos (1900) dvi parapijinės pradinės mokyklos (berniukų ir mergaičių).

135 metai, kai Vilniuje gimė (1885) žydų rašytojas, vertėjas, žurnalistas, leidėjas Urija Kacenelenbogenas. Kurį laiką gyveno Panevėžyje, redagavo laikraštį „Naš kraj“. Toronte (1930) ir Čikagoje (1935) išleido lietuvių ir latvių liaudies dainų rinkinį „The Daina, an Anthology of Lithuanian and Latvian Folk-Songs“. Mirė 1980.

135 metai, kai Švenčiuliškiuose (Panevėžio r.) gimė (1885) poetas Kazimieras Lukošius. Nuo 1905 gyveno JAV, ten mokytojavo, leido literatūrinį žurnalą „Aidas“. Išleido eilėraščių rinkinį. Mirė 1940 05 12.

135 metai, kai Panevėžyje pastatyta (1885) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

135 metai, kai Jevgenija Gorbačevska-Verchoustinska Panevėžyje įsteigė (1885) dviejų klasių privačią mergaičių mokyklą.

140 metų, kai Mogiliovo gub. (Baltarusija) gimė (1880) pedagogė, vertėja Virginija Ratomskaitė-Gailevičienė. 1925–1930 Panevėžio gimnazijoje dėstė prancūzų kalbą. Į lietuvių kalbą išvertė prancūzų rašytojų kūrinių.

140 metų, kai Mučiūnuose (Panevėžio r.) gimė (1880) kanklininkas, kanklių meistras Stasys Rudis. Krekenavoje suorganizavęs kanklininkų ansamblį su juo koncertuodavo. Pagamino apie 1 000 kanklių. Mirė 1949 07 01 Krekenavoje (Panevėžio r.).

140 metų, kai Naftalis Feigenzonas Panevėžyje įkūrė (1880) pirmąją spaustuvę. Joje buvo spausdinamos etiketės, blankai ir kiti smulkūs spaudiniai. Spaustuvė veikė iki 1935.

140 metų, kai Panevėžyje Ramygalos gatvėje (dab. Ramygalos g. 111A) pastatytas (1880) vėjo malūnas. 1988 rekonstruotas.

145 metai, kai Panevėžyje grafo Hugo von Kaizerlingo rūpesčiu jo liuteronų parapijai padovanotame žemės plote Dvaro g. (dab. Ukmergės g.) pastatyta (1875) evangelikų liuteronų bažnyčia.

150 metų, kai Čiornaja Padinos kaime (Rusija) gimė (1870) agronomas, bankininkas, visuomenininkas Jonas Masiulis. 1884–1889 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1920 Lietuvos Steigiamojo Seimo narys. Aktyviai dalyvavo steigiant įvairias ekonomines ir žemės ūkio organizacijas. Apdovanotas LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1928) ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928). Nužudytas 1941 05 Panevėžio kalėjime (kt. duomenimis mirė 1942 lageryje Karagandos sr. (Kazachija).

155 metai, kai Užvalkiuose (Kėdainių r.) gimė (1865) knygnešys Adomas Gustas (Gustaitis). Gyveno Ravelių kaime (Panevėžio r.), knygas platino Panevėžio apskrityje. Tarpukaryje Lietuvos Prezidento dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medaliu.

155 metai, kai Panevėžyje (Smėlynėje) įkurta (1865) Panevėžio-Piniavos pradinė mokykla.

155 metai, kai Panevėžyje gimė (1865) gydytojas Šachnelis Abraomas Meras. Studijavo mediciną Maskvos universitete. Nuo 1891 dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 – Panevėžyje. 1919 jo iniciatyva Panevėžyje atidaryta žydų ligoninė. Jam aktyviai prisidedant buvo įsteigtos Panevėžio gydytojų draugija, žydų sveikatos apsaugos draugija „Oze“, draugijos kovai su tuberkulioze Panevėžio skyrius. Mirė 1930 03 26 Panevėžyje.

160 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1860) pirmoji mergaičių mokykla su bendrabučiu. Uždaryta po 1863.

160 metų, kai Rajūnuose (Pasvalio r.) gimė (1860) teisininkas Teodoras Liudkevičius. Nuo 1889 gyveno Panevėžyje, dirbo advokatu. 1919 Panevėžio burmistras. Mirė 1944 Panevėžyje.

170 metų, kai Panevėžyje, Tilto g. įsteigtas (1850) Š. Baso lajinių žvakių fabrikas.

170 metų, kai Staniūnuose (Panevėžio r.) gimė (1850) knygnešys Benediktas Galinevičius. Knygas ėmė iš vyskupo Motiejaus Valančiaus, parsigabendavo iš Mažosios Lietuvos ir platino jas Panevėžio apylinkėse.

175 metai, kai Dičiūnuose (Pasvalio r.) gimė (1845) kunigas, literatas, liaudies švietėjas Feliksas Sereika. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Kaltinėnuose, Dotnuvoje, Dusetose ir kitose Lietuvos parapijose. Mokė jaunimą lietuviškai skaityti, rašyti, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Parašė ir išleido pradžiamokslį vaikams. Mirė 1913 06 27 Radviliškyje.

180 metų, kai Panevėžyje įsteigta (apie 1840) pirmoji ligoninė (dab. Smetonos g. 22).

195 metai, kai gimė (apie 1825) 1863 sukilimo dalyvis Juozas Mažeika. Iki sukilimo dirbo Panevėžio girininkijos eiguliu. Dalyvavo kovose Žaliojoje girioje. Žuvus Eliziejui Liutkevičiui, sudarė sukilėlių būrį ir jam vadovavo.

200 metų, kai Panevėžio apylinkėse gimė (1820) kunigas Jurgis Navickas. Mokėsi Panevėžio pijorų (apskrities) mokykloje. Už 1863 sukilimo rėmimą ištremtas į Rusiją.

210 metų, kai Panevėžio apylinkėse gimė (1810) kunigas Juozapas Markevičius. Krekenavos klebonas. 1863 sukilimo rėmėjas. Ištremtas į Sibirą. Mirė 1867 03 27 Sibire.

210 metų, kai Panevėžio apskrityje gimė (1810) 1863 sukilimo dalyvis Jonas Daraškevičius. Po sukilimo emigravo į Prancūziją. Mirė 1877 12 30.

220 metų, kai, carinės Rusijos valdžiai vykdant administracinius pertvarkymus, Panevėžyje įsteigta (1800) savivaldos institucija – miesto rotušė.

375 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (apie 1645) Biblijos vertėjas Jonas Božimovskis (jaunesnysis). Mokėsi Kėdainiuose. Nuo 1667 Kėdainių katechetas, 1668 evangelikų reformatų kunigas Liubčioje, 1670–1680 Slucko gimnazijos direktorius, nuo 1681 pamokslininkas Vilniuje, nuo 1685 Vilniaus konsenjoras. Tėvui J. Božimovskiui mirus, kartu su S. Bitneriu, S. Monkevičium ir S. Lipskiu 1674–1681 tęsė jo pradėtą Naujojo Testamento vertimą, tačiau beveik užbaigtas rankraštis 1681 sudegė Biržų klebonijoje. S. Bitneriui pradėjus Bibliją versti iš naujo, buvo vienas jo padėjėjų. Jų išverstas Naujasis Testamentas išspausdintas 1701 Karaliaučiuje. Mirė 1687 07 24 Vilniuje.

425 metai, kai flamandų kartografo Gerardo Merkatoriaus sudarytame ir jo sūnaus Rumolo išleistame (1595) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėtas Panevėžys.