Panevėžio jubiliejinių datų kalendoriai

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1955) kultūristas, kūno rengybos (fitneso) sportininkas, treneris, teisėjas Saulius Misevičius. Baigė Panevėžio 7-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Miltinio gimnazija). 1988–1991 studijavo Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute. 1976–1992 Kultūrizmo ir fitneso klubo „Geležiniai žmonės“ vadovas, nuo 1992 bendrovės „Geležiniai žmonės ir Ko“ direktorius. Nuo 2000 Lietuvos kultūrizmo ir fitneso asociacijos prezidentas. 1989–2009 teisėjavo 19 pasaulio, 24 Europos čempionatuose. Lietuvos kultūrizmo čempionas. Lietuvos nusipelnęs treneris (2006). Apdovanotas IFBB sidabro (1991) ir aukso (2005) medaliais, Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2001, 2003–2006).

75 metai, kai atidaryta (1945) Panevėžio 3-ioji vidurinė mokykla, skirta mieste gyvenantiems rusakalbiams. 2005 mokyklai suteiktas „Vilties“ vardas ir ji reorganizuota į mišriąją vidurinę mokyklą. Nuo – 2015 „Vilties“ progimnazija.

95 metai, kai Panevėžyje atidaryta (1925) Panevėžio žydų vidurinė mokykla. Mokykla iš pradžių buvo įsikūrusi Laisvės aikštėje, o vėliau – Ramygalos gatvėje. Veikė iki 1935 07 10.

150 metų, kai Gudeliuose (Panevėžio r.) gimė (1870) kunigas Antanas Kaupas. 1888–1890 studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. 1892 atvyko į JAV, baigė Detroito lenkų kunigų seminariją. Seminarijoje 1895 įsteigė Šv. Kazimiero mokslo draugiją, dėstė lietuvių kalbą ir istoriją. 1896–1912 klebonavo įvairiose JAV lietuvių parapijose. Nuo 1893 bendradarbiavo spaudoje, redagavo laikraščius „Dirva“, „Draugas“. Paskelbė studijų sociologijos, pasaulėžiūros klausimais. Iš anglų ir lenkų kalbų išvertė grožinės literatūros kūrinių. Mirė 1913 10 27 Čikagoje (JAV).

125 metai, kai Panevėžyje gimė (1895) karininkas, spaudos darbuotojas Vincas Jonuška. 1907–1914 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1919 įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 mokėsi Karo mokykloje, 1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus, studijavo teisę Lietuvos universitete. 1922 perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą. Reiškėsi karinėje spaudoje, padėjo redaguoti žurnalą „Kardas“. Mirė 1926 12 18 Kaune, palaidotas Paįstryje (Panevėžio r.)

110 metų, kai Skodiniuose (Kupiškio r.) gimė (1910) kunigas Kazimieras Dulksnys. 1928–1931 studijavo Kauno kunigų seminarijoje ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Kunigavo Ramygaloje, Krekenavoje, Pasvalyje, Rokiškyje. 1949 tapo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios administratoriumi. 1951 pakeltas Panevėžio katedros kapitulos kanauninku. 1983 išrinktas Panevėžio vyskupijos kapituliniu vikaru, 1989 paskirtas generaliniu vikaru. Mirė 2001 12 09 Panevėžyje. Savo asmeninę biblioteką testamentu paliko Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

125 metai, kai Taupriuose (Pasvalio r.) gimė (1895) ekonomistas Dionizas Trimakas. Mokėsi Panevėžyje. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę tarnavo Odesoje. 1918 grįžęs į Lietuvą dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su bolševikais Pasvalio, Saločių apylinkėse. 1926–1927 III Seimo narys. 1928 baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1948 gyveno JAV. Spaudoje rašė ekonominiais klausimais, išleido knygų. Mirė 1961 03 28 Niujorke (JAV).

65 metai, kai Panevėžyje gimė (1955) dailininkė tapytoja Laima Skrebytė. 1982 baigė Valstybinį dailės institutą. Nuo 1982 dalyvauja parodose. Surengė personalinių parodų. Gyvena ir dirba Panevėžyje.

95 metai, kai Panevėžyje gimė (1925) inžinierius Kostas Birulis. 1951 baigė Kauno politechnikos institutą. 1959–1963 Ryšių ministerijos Technikos valdybos viršininkas. 1965–1988 Ryšių ministerijos Elektros ryšių valdybos viršininkas, 1988–1990 šios ministerijos vyr. ekspertas tarptautiniams santykiams. 1990–1992 LR Vyriausybės ryšių ministras. 1992–1993 LR ryšių ir informatikos ministerijos Tarptautinių santykių skyriaus konsultantas. Parašė atsiminimų knygą. Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (2000), 1-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ (2013). Mirė 2004 01 27 Vilniuje.

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1960) matematikas, fizinių m. habil. dr., prof. Vydas Čekanavičius. 1983 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1983 Vilniaus universiteto dėstytojas. Vadovėlio „Statistika ir jos taikymai“ (2000) autorius. Lietuvos mokslo premijos laureatas (2005).

85 metai, kai Panevėžyje pradėtas leisti (1935) katalikiškas savaitraštis „Panevėžio garsas“. 1924–1935 ėjo „Panevėžio balso“ pavadinimu. Redaktorius – Augustinas Liepinis. Leistas iki 1940 06.

115 metų, kai Vilniuje gimė (1905) entomologas Alfonsas Palionis. 1925 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją. Nuo 1925 studijavo ir dirbo Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakultete. Pirmasis profesionalus entomologas Lietuvoje. 1921–1930 surinko unikalią tropinių drugių kolekciją, 1921–1938 jo sudaryta vabalų kartoteka yra viena didžiausių Lietuvoje. Jo darbai saugomi Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje, Vilniaus universitete. Parašė keletą knygų, straipsnių „Lietuviškajai enciklopedijai“, bendradarbiavo gamtos mokslų žurnaluose. Mirė 1957 05 08, palaidotas Naujamiestyje (Panevėžio r.)

120 metų, kai Panevėžyje gimė (1900) karininkas Povilas Meškauskas. 1914 prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją, ten mokėsi. Grįžęs į Lietuvą 1919 savanoriu įstojo į Panevėžio batalioną ir dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1919 baigė Karo mokyklą, 1927 – Fontenblo artilerijos karo mokyklą Prancūzijoje, 1937 – Belgijos generalinio štabo akademiją. 1937 paskirtas karo atstovu Baltijos valstybėms, 1940 – karo atašė prie SSRS vyriausybės. 1941 suimtas, iki 1957 gyveno tremtyje Sibire. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1921), DLK Gedimino 4-ojo laipsnio (1932) ir Šaulių žvaigždės (1939) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1971 07 28 Vilniuje.

95 metai, kai Jasoniuose (Radviliškio r.) gimė (1925) kunigas Bronius Antanaitis. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1944 įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1955–1958 vyskupo K. Paltaroko sekretorius. Nuo 1957 Panevėžio vyskupijos Katedros kapitulos kanauninkas. Nuo 1958 Krekenavos parapijos vikaras, vėliau administratorius. 1997–2006 ėjo rektoriaus pareigas Panevėžio Švč. Trejybės rektorate. Nuo 2006 klebonavo Smilgių (Panevėžio r.) parapijoje iš kur 2013 iškeltas į Panevėžio Kristaus karaliaus parapiją rezidentu. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000). Mirė 2018 02 27 Panevėžyje.

40 metų, kai pradėtas leisti (1980) Panevėžio autokompresorių gamyklos savaitraštis „Kompresorietis“. Nuo 1988 09 23 pavadintas „Aurida“. Leistas iki 1994.

75 metai, kai Panevėžyje gimė (1945) pianistė, muzikos kritikė, humanitarinių m. dr., prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. 1967 baigė Lietuvos konservatoriją. 1970–1988 su pertrauka dirbo Lietuvos filharmonijoje. 1983–1988 dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1966–2008 – Vilniaus pedagoginiame universitete, nuo 2008 – Mykolo Romerio universitete. Rengė ir vedė muzikines laidas televizijoje, radijuje. Parašė monografijų, knygų, skirtų vaikų ir jaunimo muzikiniam švietimui.

110 metų, kai Fermos k. (Panevėžio r.) gimė (1910) dailėtyrininkas, meno istorikas, prozininkas, doc. Tadas Adomonis. 1949 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1949 dėstė Lietuvos dailės institute, 1950–1976 Meno istorijos katedros vedėjas. Tyrinėjo senąją Lietuvos dailę ir architektūrą. 1967–1983 su kitais rengė tęstinį leidinį „Menotyra“. Parašė istorinį romaną, apsakymų, monografijų, sudarė albumų. Mirė 1987 04 05 Vilniuje.

220 metų, kai Stebėkiuose (Panevėžio r.) gimė (1800) dailininkas tapytojas Kanutas Ruseckas. 1816 įstojo į Vilniaus universitetą, 1822 rudenį persikėlė į Romą ir dailės studijas gilino Prancūzų dailės akademijoje. 1831 grįžo į Vilnių. 1834–1860 dirbo piešimo mokytoju Vilniaus bajorų institute. Nutapė įvairių žanrų kompozicijų, portretų, peizažų, religinių paveikslų. Mirė 1860 09 02 Vilniuje.

90 metų, kai Papiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1930) lengvaatletis, treneris, doc. Vytautas Jurgis Barisas. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1954 baigė Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. 1955 dirbo Vilniaus pedagoginiame institute, nuo 1962 – Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale kūno kultūros katedroje. 1954 Lietuvos ieties metimo vicečempionas. 1968 suteiktas LSSR nusipelniusio trenerio vardas. Mirė 2015 08 18 Vilniuje.

115 metų, kai Noreikiuose (Panevėžio r.) gimė (1905) agronomas selekcininkas, žemės ūkio m. dr. Ipolitas Štaras. 1932 baigė Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje. 1939–1948 dėstė Fredos aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės žemės ūkio mokykloje, 1947–1952 – Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1951–1966 dirbo Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. Sodo augalų selekcijos pradininkas Lietuvoje. Išvedė obelų, kriaušių, braškių, veislių, parašė knygų apie sodininkystę. Mirė 1966 12 17 Kaune.

80 metų, kai Trakų viensėdyje (Širvintų r.) gimė (1940) žurnalistas, prozininkas Petras Naraškevičius. 1961 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). Mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1979–1984 studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1957–1965 „Panevėžio tiesos“ darbuotojas. 1965–1972 laikraščio „Tiesa“ korespondentas Panevėžio krašte. Parašė miniatiūrų, novelių, apysakų. Mirė 2020 02 16 Alytuje.

125 metai, kai Ramongaliuose (Biržų r.) gimė (1895) poetas, dramaturgas, pedagogas Juozas Petrulis. 1923 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1933 – Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą. 1924–1944 mokytojavo Kaune, 1945–1959 – Kražiuose. Parašė pjesių, paskelbė eilėraščių, kritikos ir literatūros istorijos straipsnių. Mirė 1982 10 19 Kaune.

160 metų, kai Palaukiuose (Panevėžio r.) gimė (1860) kunigas, spaudos darbuotojas Juozapas Žebrys. 1884 baigė Kauno kunigų seminariją. 1884–1893 vikaravo Akmenėje. Nuo 1893 gyveno JAV, bendradarbiavo įvairiose lietuvių laikraščiuose, 1896–1898 leido ir redagavo „Rytą“. Parašė populiarių pasaulietinio ir religinio turinio knygelių. Mirė 1915 02 08 Niu Britene (JAV).

50 metų, kai Panevėžyje gimė (1970) istorikas, istorijos m. dr. Darius Staliūnas. 1988–1993 studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1992 Lietuvos istorijos instituto darbuotojas. Nuo 1997 Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektorius. 2002–2004 dėstė Lietuvos karo akademijoje, 2008–2010 – Europos humanitariniame universitete Vilniuje. Nuo 2015 Vilniaus universiteto dėstytojas. Kelių monografijų autorius ir daugelio leidinių sudarytojas, paskelbė straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose.

70 metų, kai Panevėžyje gimė (1950) mokytoja ekspertė Alma Kutkaitė-Juozaitienė. 1956–1967 mokėsi Panevėžio 2-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija). 1967–1972 studijavo Vilniaus universitete. 1972–1981 Panevėžio 5-osios gimnazijos anglų kalbos mokytoja, nuo 1981 – direktoriaus pavaduotoja, nuo 1995 vadovauja mokyklos debatų klubui. Kartu su bendraautoriais išleido „Debatų programą“ (1999) Lietuvos mokykloms. „Metų panevėžietė“ (2010).