85 metai, kai Panevėžyje gimė (1935) inžinierius, technologijos m. dr. Donaldas Zanevičius. 1942–1953 mokėsi Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1958 baigė Kauno politechnikos institutą. 1959–1962 dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje. 1962–1977 mokslinių tyrimų instituto „Venta“ direktorius. Nuo 1977 Puslaidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1989 Lietuvos inžinierių sąjungos prezidentas. Kosminių technologijų studijų centro mokslinės technologinės tarybos pirmininkas. LSSR valstybinės premijos laureatas (1974). 1961 padarė pirmąjį Lietuvoje lempinį kompiuterį. Išleido keletą knygų.

90 metų, kai Nainiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1930) dailininkė grafikė, knygų iliustratorė Birutė Žilytė-Steponavičienė. Mokėsi Panevėžio mergaičių ir suaugusiųjų gimnazijose. 1956 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1956 dalyvauja parodose. 1963–1987 dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje. Nuo 1961 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. LSSR nusipelniusi meno veikėja (1980). Apdovanota DLK Gedimino Riterio kryžiumi (1997), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2015).

60 metų, kai Panevėžyje gimė (1960) teatro ir kino aktorė Eleonora Koriznaitė. Nuo 1976 mokėsi J. Miltinio dramos studijoje. 1987 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1980 Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė. Teatre sukūrė daugiau kaip 90 vaidmenų. Filmuojasi kine ir televizijoje. Lietuvos kinematografininkų sąjungos Aktorių gildijos narė. Apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2023).

115 metų, kai Krekenavoje (Panevėžio r.) gimė (1905) karo lakūnas Norbertas Adomkaitis (Adomkevičius). 1928–1930 mokėsi Karo mokykloje. 1935 baigė aviacijos karininkų kursus, paskirtas į Karo aviaciją. 1937 suteiktas aviacijos kapitono vardas. 1941 išvyko į Vokietiją, vėliau gyveno JAV. Apdovanotas Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1940). Mirė 1966 05 05 JAV.

55 metai, kai Panevėžyje gimė (1965) choro dirigentas, pedagogas Saulius Liausa. 1980–1984 mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. 1984–1991 su pertrauka studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1990–1994 Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ chormeisteris, vėliau vadovavo vyrų chorui „Varpas“, nuo 1989 Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave Vita“ chormeisteris ir dirigentas, 1992–2006 – šio universiteto Muzikos katedros dėstytojas. Nuo 1994 dirba Lietuvos liaudies kultūros centre, nuo 2006 – šio centro direktorius. Organizuoja dainų šventes, festivalius, konkursus, seminarus, konferencijas, kitus kultūros renginius, yra įvairių kursų vertinimo komisijų narys, leidinių ir rinkinių chorams, kaimo kapeloms, pučiamųjų orkestrams autorius ir sudarytojas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2009), LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2015).

75 metai, kai Gedvainiuose (Joniškio r.) gimė (1945) dailininkė keramikė Aldona Skudraitė. 1968 baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1985 – Vilniaus dailės akademiją. Gyvena ir dirba Panevėžyje. Nuo 1995 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė personalinių parodų. Sukūrė keramikos kūrinių Panevėžio visuomeninių pastatų interjerams.

80 metų, kai Ketūnuose (Mažeikių r.) gimė (1940) aktorius Petras Steponavičius. Nuo 1953 gyveno Panevėžyje. Baigė Panevėžio vakarinę vidurinę mokyklą. Nuo 1957 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją. 1960–1976 vaidino šiame teatre. Sukūrė įsimintinų vaidmenų J. Miltinio dramos teatre, Šiaulių ir Vilniaus Jaunimo dramos teatruose, kino filmuose, televizijoje. Mirė 2015 10 19 Čikagoje (JAV).

95 metai, kai Kaune gimė (1925) aktorė Regina Zdanavičiūtė. 1943 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1941–1943 mokėsi Juozo Miltinio dramos studijoje. 1945–2005 – Panevėžio (dab. Juozo Miltinio) dramos teatro aktorė. LSSR nusipelniusi artistė (1974). Labiausiai nusipelniusi panevėžietė kultūros srityje (2002). Mirė 2015 11 13 Panevėžyje.

70 metų, kai Vilniuje gimė (1950) aktorius Liubomiras Laucevičius. 1968 baigė Panevėžio vakarinę vidurinę mokyklą. Nuo 1966–1968 lankė Panevėžio dramos teatro aktorių paruošimo studiją, 1968–1975 šio teatro aktorius. 1975–1990 vaidino Klaipėdos dramos teatre. 1980 baigė LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetus. Nuo 1990 vaidina Kauno dramos teatre, Kauno jaunimo kameriniame teatre. Sukūrė daigiau kaip 70 vaidmenų teatre, apie 50 vaidmenų kine ir televizijoje. LSSR nusipelnęs artistas (1986). Apdovanotas DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2000), LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2011), Auksiniu scenos kryžiumi (2015), LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2020).

80 metų, kai Raudonoji armija užėmė (1940) Panevėžį, prasidėjus sovietinei okupacijai Lietuvoje.

95 metai, kai Pajuostyje (Panevėžio r.) gimė (1925) agronomas, žemės ūkio m. dr., prof. Jonas Vainauskas. 1938–1944 mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. 1952 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 952–1961 dirbo Utenos mašinų ir traktorių stotyje agronomu, buvo administracijos darbuotojas. 1961–1962 paruošų ministras. 1968–2005 dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete. Paskelbė apie 50 mokslinių ir apie 100 mokslo populiarinamųjų straipsnių, parašė vadovėlių. Mirė 2015 05 26 Kaune.

130 metų, kai Kunigiškiuose (Rokiškio r.) gimė (1890) Lietuvos kariuomenės pulkininkas, dailininkas tapytojas Alfonsas Sklėrius (Šklėrys). 1915 baigė Nikolajaus karo artilerijos mokyklą Maskvoje. 1915–1917 dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919–1920 dalyvavo Nepriklausomybės kovose su Sovietų Rusijos, Lenkijos kariuomene. 1927–1929 mokėsi Kauno meno mokykloje, surengė tapybos parodų. 1929 baigė Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos skyrių, paskirtas Antrojo artilerijos pulko 1 grupės vadu, vėliau – Antrojo artilerijos pulko Garbės teismo pirmininkas. 1931 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1935–1940 Pirmojo artilerijos pulko, dislokuoto Panevėžyje, vadas. Nuo 1935 vadovavo Panevėžio skautams vyčiams. 1940 06 paskirtas Antrojo artilerijos pulko vadu, o likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 paskirtas 29 šaulių teritorinio korpuso haubicų pulko vadu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, suimtas, kalėjo Sibiro lageriuose. Apdovanotas DLK Gedimino 4-ojo (1928) ir 3-iojo (1937) laipsnio ordinais. Mirė 1943 06 Norillago Lamos lageryje (Rusija).

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1935) dailininkė scenografė Sofija Kanaverskytė. Mokėsi Panevėžio 4-ojoje vidurinėje mokykloje. 1955 baigė Panevėžio pedagoginę mokyklą. 1958–1964 studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1964 dirbo dailininke-statytoja Panevėžio dramos teatre. Nuo 1975 dėstė Klaipėdos universitete. Nuo 1996 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Surengė apie 30 personalinių parodų. Sukūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 80-čiai pastatymų įvairiuose Lietuvos teatruose, tekstilės kompozicijų.

110 metų, kai Smaliečiuose (Biržų r.) gimė (1910) pedagogas Jokūbas Skiauteris. 1932 baigė Šiaulių mokytojų seminariją, 1955 – Vilniaus pedagoginį institutą. Mokytojavo Kėdainiuose, 1957–1972 Panevėžio 1-osios aštuonmetės mokyklos direktorius. Parašė 13 knygelių apie vaikų ir jaunimo auklėjimą, bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje. Mirė 1992 03 21 Panevėžyje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.

135 metai, kai Augustavos kaime (Panevėžio r.) gimė (1885) gamtininkas, pedagogas Valerijonas Straševičius. Nuo 1910 studijavo Krokuvos universiteto Gamtos ir chemijos fakultete. Sugrįžęs į Lietuvą dirbo Kauno ūkio draugijos Baisogalos bandymų stotyje. 1919–1933 dėstė Panevėžio lenkų gimnazijoje. Vėliau gyveno Naujadvaryje (Panevėžio r.). Surinko unikalią vabzdžių kolekciją, kuri saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje. Nuo 1946 iki mirties gyveno Lenkijoje. Mirė 1968 01 10 Lenkijoje.

25 metai, kai LR Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos posėdyje gimnazijos statusas suteiktas (1995) Panevėžio Vytauto Žemkalnio vidurinei mokyklai.

30 metų, kai atidaryta (1990) Panevėžio miesto dailės galerija.

85 metai, kai Panevėžyje gimė (1935) gydytojas, biomedicinos m. dr., doc. Romualdas Algirdas Burba. Vilniaus miesto pirmosios klinikinės ligoninės traumatologinio skyriaus vedėjas. Šv. Jokūbo ligoninės I-ojo traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas, gyd. traumatologas-ortopedas. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1997). Mirė 2011 11.

100 metų, kai Kiemėnuose (Panevėžio r.) gimė (1920) veterinarijos gydytojas, doc. Jonas Šulskis. 1932–1940 mokėsi Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje. 1946 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, 1946–1976 joje dėstė. LSSR nusipelnęs veterinarijos gydytojas (1965). Paskelbė darbų apie gyvulių griaučių raumenų struktūrą ir straipsnių iš Lietuvos veterinarijos istorijos. Parašė vadovėlių. Mirė 1976 09 05 Kaune.

120 metų, kai Žvygonyse (Ukmergės r.) gimė (1900) vertėjas, pedagogas, filologijos dr., prof. Antanas Rukša. 1923 baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1926–1933 – šios gimnazijos mokytojas. 1933 baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą tęsė studijas Vienos universitete. 1939–1943 dėstė Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. 1944 pasitraukė iš Lietuvos. Vokietijoje mokytojavo vokiečių ir lietuvių mokyklose. Išvertė XVI–XVII a. Lietuvos poetų, rašiusių lotyniškai, kūrinių. Paskelbė straipsnių apie antikos rašytojus, iš Lietuvos švietimo, kultūros istorijos. Mirė 1980 02 20 Augsburge (Vokietija).

125 metai, kai Skaistgiriuose (Panevėžio r.) gimė (1895) Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Antanas Michelevičius. 1912 baigė Panevėžio realinę mokyklą, 1916 – Odesos tolimojo plaukiojimo jūrininkų mokyklą, studijavo Jūrų karo inžinerijos akademijoje Petrograde. Tarnavo Rusijos Juodosios jūros karo laivyne, Baltijos jūros laivyne ir įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, jiems vadovavo. 1919–1920 dalyvavo Nepriklausomybės kovose Panevėžio apskrityje. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno Lenkijoje. Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio (1928), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio (1931) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais. Mirė 1956 02 21 Vroclave (Lenkija).

100 metų, kai Praperšoje (Panevėžio r.) gimė (1920) agronomas, biomedicinos m. dr., doc. Vytautas Barauskas. 1948 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1949–1955 dirbo Žemės ūkio institute. 1955–1994 dėstė Lietuvos veterinarijos akademijoje. Parašė monografiją, vadovėlių, mokomųjų leidinių apie gyvulininkystę, žirgų auginimą. Kartu su kitais išvedė Lietuvos sunkiųjų arklių veislę. Mirė 2003 07 25 Kaune.

115 metų, kai Jočiūnuose (Panevėžio r.) gimė (1905) dailininkas grafikas, doc. Petras Tarabilda. 1924–1931 mokėsi Kauno meno mokykloje. Nuo 1929 dirbo Kauno gimnazijose dailės mokytoju. 1935 vienas Nikolajaus Rericho draugijos Lietuvoje įkūrėjų. 1937–1939 gilino žinias Paryžiaus dailės akademijoje ir privačioje P. Koleno mokykloje. 1939–1946 dėstė dailę Ukmergės mokytojų seminarijoje. 1944 įkūrė Ukmergės miesto muziejų, pirmasis muziejaus vadovas. 1946 grįžęs į Kauną, pradėjo dėstyti Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1928 dalyvavo dailės parodose. Apipavidalino knygas, kūrė plakatus, darė dekoracijas, paruošė keletą vėliavų ir medalių projektų, pasižymėjo ir kaip portretistas. Mirė 1977 03 05 Vilniuje.

85 metai, kai Vilkėne (Šilutės r.) gimė (1935) lengvosios atletikos treneris, sporto organizatorius, vadovas Algimantas Antanas Kukšta. 1958 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1958–1967 dirbo Panevėžio sporto mokykloje treneriu, 1963–1967 mokymo dalies vedėju. 1967–1974 Panevėžio internatinės sporto mokyklos sporto mokytojas, 1974–1977 direktoriaus pavaduotojas. 1977–1990 Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas, nuo 1990 Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, vėliau Sporto, Sporto strategijos skyrių vedėjas. LSSR nusipelnęs mokytojas (1966), LSSR nusipelnęs treneris (1967), LR nusipelnęs sporto darbuotojas (2010). Apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2005) bei Kūno kultūros ir sporto departamento 1-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2005). Mirė 2011 04 08 Vilniuje.