Panevėžio krašto sukakčių kalendoriai
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
A-Ą·B·C-Č·Ch·D·E-Ė·F·G·H·I·J·K·L·M·N·O·P·R·S-Š·T·U-Ū·V·W·Y·Z-Ž
75 metai, kai Glebauskuose (Panevėžio r.) gimė (1946) rašytojas, leidėjas Jeronimas Laucius. 1968 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1988 žurnalo „Žvaigždutė“ vyr. redaktorius. Nuo 1994 leidyklos „Trys žvaigždutės“ direktorius. Išleido knygų vaikams, aforizmų, miniatiūrų, novelių rinkinių.
75 metai, kai Panevėžyje gimė (1946) aktorius Aurimas Babkauskas. 1963 baigė Juozo Miltinio dramos studiją. 1963–1972, 1982–1991 Panevėžio dramos teatro, 1972–1976 Jaunimo teatro aktorius. Sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų. Filmavosi Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos kino studijose. Žuvo 1991 06 11 Panevėžyje.
70 metų, kai įsteigtas (1951) Lietuvos aklųjų draugijos Panevėžio gamybinis mokymo kombinatas. Vėliau – Panevėžio aklųjų ir silpnaregių įmonė UAB „Regovitus“. 2009 įmonei paskelbtas bankrotas.
70 metų, kai atidaryta (1951) Panevėžio rajoninė biblioteka. Nuo 1996 Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
55 metai, kai Kuryje (Panevėžio r.) gimė (1966) fotografas, fotokorespondentas Arūnas Švelna. Baigė Vilniaus 47-ąją technikos mokyklą. 1984–1986 Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Nuo 2000 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Lietuvos spaudos fotografų klubo narys. Surengė personalinių parodų. Išleido fotografijų albumą „Perlai“ (2005).
75 metai, kai Naujamiestyje (Panevėžio r.) gimė (1946) matematikas, informatikas, fizinių m. habil. dr., prof. Antanas Žilinskas. 1963–1968 studijavo Kauno politechnikos institute. Nuo 1973 Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslo darbuotojas, 1993–1998 Informatikos katedros vedėjas, 2007–2018 Optimizacijos sektoriaus vadovas. 1986–1994 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, Informatikos katedros vedėjas. 1994–2008 dėstė Vytauto Didžiojo universitete, Taikomosios informatikos katedros vedėjas. Nuo 2008 Vilniaus universiteto dėstytojas, profesorius. Paskelbė mokslinių straipsnių. Knygų apie informatiką, globalias optimizacijas, matematinį programavimą autorius ir bendraautoris. Tarptautinių mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys.
60 metų, kai Raguvoje (Panevėžio r.) gimė (1961) dailininkas keramikas Egidijus Radvenskas. 1985 baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1988 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1997 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė personalinių parodų. Gyvena ir kuria Panevėžyje.
75 metai, kai Panevėžyje gimė (1946) dailininkė tekstilininkė Giedrė Puodžiukaitytė. 1963–1968 studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute. Nuo 1967 dirbo Liaudies meno rūmuose (dab. Lietuvos nacionalinis kultūros centras). Nuo 1975 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1968 parodų dalyvė. Sukūrė gobelenų, batikų, kompozicijų. Mirė 1998 06 11 Vilniuje.
110 metų, kai Rygoje (Latvija) gimė (1911) dailininkė grafikė Vanda Juzefa Pazukaitė. Mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1945–1947 Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos piešimo mokytoja. Iki 1956 kalėjo Vorkutoje (Rusija). Nuo 1965 gyveno Kanadoje. Mirė 1989 05 10 Kanadoje.
120 metų, kai Pukiškiuose (dab. Pūkeliai, Panevėžio r.) gimė (1901) karys savanoris Vladas (Vladislovas) Kasperavičius. 1919 03 07 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. Mirė 1971 01 13 Kuktiškiuose (Utenos r.).
65 metai, kai Uliūnuose (Panevėžio r.) gimė (1956) Lietuvos politinis veikėjas Vytautas Vidmantas Zimnickas. 1974 baigė Vilniaus politechnikumą, 1978 – Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1990 – Vilniaus universitetą. 1992–1996 LR Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas. Vėliau vadovavo įmonėms „Vitoma“, „Limeta“, „TT Logistic“ ir „Puntukas“. 2000–2003 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 2015–2020 vadovavo Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, tyrusiai mėginius dėl koronaviruso. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys, 1994–2004 Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas, 2006 Lietuvos akmenslydžio asociacijos prezidentas. Mirė 2020 07 14 Vilniuje.
195 metai, kai Mantviliškiuose (Radviliškio r.) gimė (1826) kunigas, rašytojas, pedagogas Juozapas Silvestras Dovydaitis. 1855–1857 Panevėžio bajorų mokyklos kapelionas ir Panevėžio vikaras. Apkaltintas 1863 sukilimo rėmimu, suimtas, kalėjo tremtyje. Parašė didaktinių apysakų, pasakėčių. Mirė 1883 01 09 Alūkstoje (Latvija).
30 metų, kai įvyko (1991) taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. 1991 sausį panevėžiečiai pakviesti Panevėžyje budėti prie miestui svarbių objektų – spaustuvės, telegrafo, miesto Savivaldybės.
95 metai, kai Kaune gimė (1926) gydytoja Almonė Marcinkevičiūtė-Bernadišienė. 1931 persikėlė į Panevėžį. 1944 baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1949 – Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Gyveno Vilniuje, dirbo vaikų gydytoja, vėliau otolaringologe. Mirė 2017 04 21. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jos rankraščių fondas.
110 metų, kai Zatūniškyje (Panevėžio r.) gimė (1911) pedagogas, poetas Kazys Zupka-Kecioris. Baigė Miežiškių mokyklą, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1931–1936 Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką ir germanistiką. 1956 baigė Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. Iki 1940 dirbo įvairiose redakcijose, redagavo žurnalus „Ateitis“, „Kariūnas“. Po Antrojo pasaulinio karo mokytojavo Kauno mokyklose. Išleido 4 poezijos rinkinius. Mirė 1999 06 18 Kaune.
190 metų, kai Suvainiuose (Kupiškio r.) gimė (1831) kunigas, liaudies švietėjas Jonas Katelė. Mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje. Nuo 1855 keletą metų buvo Naujamiesčio vikaru. Kaimuose steigė slaptas mokyklas, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, daug prisidėjo prie lietuviškų vadovėlių leidimo. Mirė 1908 05 08 Panemunėlyje (Rokiškio r.).
110 metų, kai Žvirbliuose (Panevėžio r.) gimė (1911) pedagogas, rašytojas Stepas Pikšrys. 1929 baigė Panevėžio mokytojų seminariją. 1936–1937 Panevėžio 6-osios pradinės mokyklos mokytojas. Išleido novelių rinkinį, romaną. Mirė 1964 11 06 Vilniuje.
55 metai, kai Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė (1966) aktorius, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Saulius Mykolaitis. 1988–1992 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1995–1996 – Lietuvos muzikos akademijoje. 1992–1994 dirbo Vilniaus valstybiniame mažajame teatre, 1994–2006 Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius. Vaidino kine, televizijos serialuose. Sukūrė per 20 vaidmenų. Mirė 2006 02 18 Vilniuje, palaidotas Ramygaloje.
130 metų, kai Natiškiuose (Biržų r.) gimė (1891) kunigas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platintojas Juozas Breiva. 1905–1909 mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1909 įstojo į Vilniaus dvasinę kunigų seminariją. Pirmoji kunigystės vieta – Rodūnia (Baltarusija). 1925 įkūrė naują Kirdeikių parapiją (Utenos r.), pastatė bažnyčią, kleboniją, parapijos namus, įrengė parką. Parapijose skaitė lietuviškus pamokslus, platino lietuviškas maldaknyges ir laikraščius, steigė lietuviškas mokyklas, draugijas, kursus mokytojams. Mirė 1939 01 21 Kirdeikiuose.
55 metai, kai Dapšiuose (Kupiškio r.) gimė (1966) dailininkė, dizainerė Asta Radvenskienė. 1987 baigė Taikomosios dailės technikumą Kaune. Gyvena ir dirba Panevėžyje. Panevėžio kraštotyros muziejaus dailininkė. Kuria ekslibrisus, maketuoja įvairius leidinius, dirba reklamos srityje.
70 metų, kai Panevėžyje gimė (1951) poetė Daina Pranckietytė. 1975 Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Dirbo įvairius darbus: buvo archyvo darbuotoja, stilistė-korektorė žurnalo „Kinas“ redakcijoje, dirbo mokytoja Vilniaus Lukiškių vidurinėje mokykloje, keletą metų dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 1990 Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Parašė 4 poezijos knygas. Už pilietinės tematikos eilėraščius apdovanota Juliaus Janonio premija.
125 metai, kai Baroniškiuose (Panevėžio r.) gimė (1896) pedagogas Petras Bliumas. Nuo 1919 mokytojavo įvairiose Panevėžio apskrities mokyklose. Nuo 1930 Panevėžio 3-ios pradinės mokyklos vedėjas. Buvo Panevėžio Gimtojo krašto tyrimo draugijos nariu, bendradarbiavo spaudoje. Savo archeologinių, etnografinių radinių kolekcija prisidėjo prie Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicijos sudarymo. Nuo 1949 gyveno JAV. Mirė 1988 11 01 Putname (JAV). Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas jo rankraščių fondas.
95 metai, kai Šapyje (Anykščių r.) gimė (1926) karininkas Kostas Tvaska (slap. Rugelis). Mokėsi Raguvos mokykloje. 1944 Panevėžio gimnazijoje baigė 5 klases ir išėjo partizanauti. Kovojo Panevėžio apylinkės Vyčio apygardos Jono Baltušniko būryje. 1999 pripažintas kariu savanoriu. Apdovanotas Savanorio medaliu (2001). Žuvo 1949 07 31 Šilų miške (Panevėžio r.).
60 metų, kai Plungėje gimė (1961) dailininkė tapytoja Ilona Žvinakienė. 1984 baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Gyvena ir kuria Panevėžyje. Nuo 1999 Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė personalinių parodų.
85 metai, kai Panevėžyje gimė (1936) psichologas, medicinos m. dr., prof. Romualdas Kriaučiūnas. Nuo 1949 gyvena JAV. 1962 baigė Ruzvelto universitetą Čikagoje. 1961–1969 klinikinis psichologas Ilinojaus Psichinės sveikatos departamento Manteno, Annos ir Kankakee valstybės ligoninėse. Nuo 1969 Psichinės sveikatos centro Lansinge vyr. psichologas, psichologijos internatūros direktorius, nuo 1971 dar ir Mičigano universiteto East Lansinge profesorius. Aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių ateitininkų, kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Išleido mokslinių darbų depresijos ir savižudybių, vidutinio amžiaus krizių ir jų įveikimo galimybių bei kitomis temomis. Apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir jo sklaidai (2012).
90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) veterinarijos gydytojas, biomedicinos m. dr., garbės prof. Vygandas Skimundris. 1954 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1954–1999 dėstė (su pertrauka 1976–1978) Veterinarijos akademijoje, 1974–1990 Zoohigienos ir maisto produktų sanitarijos katedros vedėjas. 1976–1978 Havanos universiteto Veterinarijos fakulteto dekano patarėjas. Paskelbė apie 30 mokslinių ir apie 30 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Parašė kelias mokomąsias knygas. Mirė 2013 03 08 Kaune.
90 metų, kai Naujasodyje (Anykščių r.) gimė (1931) skulptorius, tapytojas Vytautas Šerys. 1950 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1956 – Lietuvos dailės institutą. 1957–1965 Vilniuje dirbo Mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje, „Dailės“ kombinate. 1965–1994 mokytojavo Vilniaus keturmetėje vaikų dailės mokykloje, 1996–2001 dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1957 dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė daugiau nei 25 individualias parodas. Sukūrė skulptūrų, nutapė paveikslų, sukūrė piešinių, monotipijų. Rašė eilėraščius. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995). Mirė 2006 10 07 Vilniuje.
160 metų, kai Rimaisuose (Panevėžio r.) gimė (1861) gydytojas chirurgas, pedagogas, medicinos m. dr. Teodoras Kuodis. Mediciną studijavo Leipcige, Ciuriche, Strasburge. 1895–1903 dirbo JAV ligoninėse, dėstė Vašingtono universitete Sent Luise. Nuo 1904 Minsko gubernijos ligoninės chirurgas. Jo tiriamieji darbai apie gyvo organizmo užšaldymą buvo vieni pirmųjų pasaulyje. Mirė 1917 07 21 Kislovodske (Rusija).
75 metai, kai Panevėžyje gimė (1946) chemikė, chemijos m. dr. Violeta Marija Karpavičienė. 1962 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1967 – Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Fizinių ir technologijos mokslų centro Medžiagų struktūrinės analizės skyriaus inžinierė. Mokslinių publikacijų, išradimų bendraautorė.
170 metų, kai Mediniuose (Pasvalio r.) gimė (1851) inžinierius, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas Petras Vileišis. 1861–1862 mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1875 baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, 1881 – Sankt Peterburgo kelių institutą. Paskirtas Maskvos apygardos geležinkelių valdybos Dirbtinių statinių skyriaus viršininku. 1891–1894 Riazanės–Kazanės geležinkelių ruožo tiesimo viršininkas. Nuo 1894 dirbo geležinkelio tiesimo privačiose bendrovėse, statė tiltus. 1898 persikėlęs gyventi į Vilnių. 1900 Vilniuje įkūrė geležies dirbinių gamyklą. 1904 pabaigoje įsteigė spaustuvę. 1922–1923 LR susisiekimo ministras. Rusijos imperijoje garsėjo kaip kelių, geležinkelio tiltų, jų kesoninių pamatų statybos specialistas, suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 100 tiltų. Pirmojo legalaus lietuviško laikraščio „Vilniaus žinios“ leidėjas ir redaktorius. Parašė mokslo, mokslo populiarinimo knygelių, vadovėlių, išvertė užsienio rašytojų kūrinių. Mirė 1926 08 12 Palangoje.
50 metų, kai Utenoje gimė (1971) dirigentas, kultūros darbuotojas Vilmantas Vapsva. Mokėsi Panevėžio 14-oje vidurinėje mokykloje (dab. Panevėžio „Žemynos“ progimnazija). 1990 baigė Panevėžio konservatoriją, 2010 – Panevėžio kolegiją. Nuo 2004 vadovauja Panevėžio r. Šilagalio kultūros centrui. Nuo 1999 Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestro „Sklepučini“ vadovas. Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos prezidentas. Suteiktas Panevėžio r. Geriausio metų kultūros darbuotojo vardas (2021).
60 metų, kai Panevėžyje gimė (1961) muzikos mokytoja, chorvedė Giedrė Jatautytė. Mokėsi J. Balčikonio vidurinėje (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija) ir Panevėžio vaikų muzikos mokykloje. 1976–1980 mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. 1980–1985 studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Nuo 1987 Panevėžio vaikų muzikos mokyklos mokytoja. Panevėžio muzikos mokyklos Chorinio skyriaus vedėja. Nuo 1989 Panevėžio respublikinės ligoninės moterų choro „Sedula“ chormeisterė. Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno projektų vertinimo komisijos narė.
100 metų, kai Panevėžyje gimė (1921) gydytoja akušerė ginekologė, medicinos m. dr. Emilija Stulgienė. 1945 baigusi Kauno universitetą, iki 1950 dirbo jo akušerijos ir ginekologijos klinikos ordinatore. 1950–1956 Ukmergės gimdymo namų vyriausioji gydytoja. Nuo 1956 dirbo Kauno medicinos instituto akušerijos ir ginekologijos katedroje. Paskelbė mokslinių straipsnių.
150 metų, kai Vaivaduose (Panevėžio r.) gimė (1871) statybos inžinierius, prof. Silvestras Grinkevičius. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Studijavo Sankt Peterburgo technologijos institute, 1899 įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Dirbo Rusijoje, Pirmojo pasaulinio karo metais teko darbuotis Varšuvos–Vienos ir Šiaurės Vakarų geležinkelių ruožuose. 1918 grįžo į Lietuvą. 1919–1922 Lietuvos susisiekimo ministerijos viceministras, šalies geležinkelių direktorius. Nuo 1922 dėstė Lietuvos universitete. Parašė knygų apie tiltų statybą ir kelių tiesimą. Mirė 1942 10 31 Romainiuose (Kauno r.).
65 metai, kai Gargžduose (Klaipėdos r.) gimė (1956) aktorius Valerijus Jevsejevas. 1981 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1981 Panevėžio (dab. Panevėžio Juozo Miltinio) dramos teatro aktorius. Režisavo spektaklių Juozo Miltinio dramos teatre, Panevėžio teatre „Menas“, Panevėžio muzikiniame teatre pastatė operą vaikams.
90 metų, kai Panevėžyje atidarytas (1931) Vaikų teatras. Atidarymo iškilmių metu suvaidintas B. Buivydaitės spektaklis „Stebuklingoji radasta“.
190 metų, kai Lietuvoje prasidėjo 1831 metų sukilimas. Nuo kovo mėnesio sukilėlių būriai veikė ir Panevėžio apskrityje. Kovo 30 d. Panevėžį buvo užėmę K. Truskovskio ir A. Pžeciševskio vadovaujami sukilėliai, liepos 13 d. – H. Dembinskio sukilėlių būriai.