60 metų, kai Panevėžyje gimė (1961) gydytoja pediatrė, nefrologė, biomedicinos m. dr., prof. Rimantė Čerkauskienė. 1986 baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Nuo 1988 dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninėje pediatre ir vaikų nefrologe. Nuo 2012 šios ligoninės Vaikų retų ligų koordinavimo centro vadovė. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Pediatrijos centro profesorė. Parengė mokslinių publikacijų, skaito pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, dalyvavo keliuose vaikų inkstų ligų ir retų ligų srities tarptautiniuose moksliniuose projektuose kaip pagrindinė tyrėja ir subtyrėja.

80 metų, kai Panevėžyje gimė (1941) ekonomistas, sociologas, socialinių m. habil. dr., prof. Eduardas Enrikas Jančiauskas. 1959 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. J. Balčikonio gimnazija), 1964 – Vilniaus universitetą. 1968–1971 Vilniaus universiteto ir Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytojas. 1994 dirbo Lietuvos statistikos departamento Ekonominių tyrimų, vėliau Specialiųjų tyrimų skyriaus viršininku, moksliniu konsultantu. Nuo 1995 dėstė Lietuvos karo akademijoje, 1995–2000 Vadybos katedros vedėjas, 2000–2004 Lietuvos teisės universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas. 2002–2003 žurnalo „Viešoji politika ir administravimas“ vyriausiasis redaktorius. Išleido keletą leidinių apie verslą ir vadybą Lietuvoje. Mirė 2012 02 08 Vilniuje.

115 metų, kai Tukume (Latvija) gimė (1906) kalbininkė, pedagogė, humanitarinių m. dr., doc. Julija Žukauskaitė. 1925 baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1946 – Vilniaus universitetą. 1947–1986 dėstė Vilniaus universitete. Išėjusi į pensiją gyveno Panevėžyje. Parašė vadovėlį, kalbos kultūros, lietuvių kalbos dėstymo metodikos straipsnių. Mirė 2002 05 14 Panevėžyje.

95 metai, kai popiežiaus Pijaus XI aktu įkurta (1926) Panevėžio vyskupija. Vyskupu paskirtas Kazimieras Paltarokas.

85 metai, kai Pamiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1936) filologas, žurnalistas, redaktorius Adolfas Gurskis. 1960 baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1971 Lietuvos telegramų agentūros ELTA vertėjas-redaktorius, 1991–1993 – generalinis direktorius. 1993–2000 dienraščio „Lietuvos aidas“ naujienų skyriaus redaktorius. Apdovanotas LR krašto apsaugos ministro medaliu, Lietuvos sąjūdžio ir kitų visuomeninių organizacijų žymenimis bei Padėkos raštais. Mirė 2021 04 04.

165 metai, kai Rimiškiuose (Panevėžio r.) gimė (1856) knygnešys, visuomenės veikėjas Jurgis Klykūnas. Nuo 1883 platino draudžiamą lietuvišką spaudą Panevėžio apskrityje. Buvo „Aušros“ rėmėjas ir platintojas. Mokė vaikus lietuviško rašto. Parengė 2 brošiūras, kurios liko neišspausdintos. Mirė 1907 02 07, palaidotas Smilgiuose (Panevėžio r).

60 metų, kai Panevėžyje įkurta (1961) 8-oji profesinė technikos mokykla. Nuo 2000 Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykla.

110 metų, kai Panevėžyje gimė (1911) verslininkas, visuomenės veikėjas Jonas Masiulis. 1930 baigęs Panevėžio berniukų gimnaziją, išvyko į Paryžių ir iki 1934 studijavo ekonomikos ir finansų mokslus. Nuo 1940 gyveno Prancūzijoje. Paryžiuje dirbo BBC vertėju ir žurnalistu. 1991 grįžo į Lietuvą. 1992 Panevėžio miesto savivaldybė jam, kaip Juozo Masiulio įpėdiniui, grąžino Juozo Masiulio knygyno pastatą. Mirė 1995 11 08, palaidotas Panevėžyje.

100 metų, kai Pilviškiuose (Vilkaviškio r.) gimė (1921) teatro ir kino aktorius Bronius Babkauskas. 1938–1940 lankė Kauno Darbo rūmų teatro vaidybos studiją. 1940–1975 dirbo Panevėžio dramos teatre. Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų teatre, kine, televizijos filmuose. LSSR nusipelnęs artistas (1954). LSSR liaudies artistas (1965). Mirė 1975 10 21 Panevėžyje.

110 metų, kai Panevėžyje gimė (1911) advokatas, visuomenės veikėjas Jonas Rajeckas. 1928 baigė Panevėžio valstybinę gimnaziją. Iki 1934 dirbo Panevėžio miesto teisme raštvedžiu. 1950 baigė Vilniaus juridinę mokyklą. 1950–1970 Panevėžyje dirbo advokatu. Mirė 1976 09 19 Panevėžyje.

110 metų, kai Būdviečiuose (Vilkaviškio r.) gimė (1911) vargonininkas, chorvedys, pedagogas Adolfas Karaška. 1933–1941 studijavo Kauno konservatorijoje. 1929–1933 vargonininkavo Pajevonyje, Kybartuose, 1933–1940 – Kaune. 1940–1950 mokytojavo Kėdainių gimnazijose. 1950–1969 dėstė Panevėžio muzikos mokykloje, vadovavo moksleivių mišriajam chorui. Nuo 1973–2000 dirbo instrumentų derintoju Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre ir kitur. 1929–2000 suderino, suremontavo daugiau kaip 100 Lietuvos vargonų, keliolika restauravo, pastatė naujų. Mirė 2000 08 22 Vilniuje.

100 metų, kai Kaune gimė (1921) gydytojas kardiochirurgas, biomedicinos m. habil. dr., prof. Algimantas Jonas Marcinkevičius. Nuo 1931 gyveno Panevėžyje. 1940 baigė Panevėžio gimnaziją. 1947 baigė studijas Vilniaus universitete ir iki 1991 jame dėstė. 1983–1990 Respublikinės širdies ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas. Širdies ir kraujagyslių chirurgijos Lietuvoje pradininkas. 1964 atliko pirmąsias Lietuvoje atviras širdies operacijas naudodamas hipotermiją ir dirbtinę kraujotaką. 1987 vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių darbų širdies ir kraujagyslių chirurgijos klausimais, vadovėlio bendraautoris. Apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1995). Mirė 2014 02 19 Vilniuje.

40 metų, kai Panevėžyje atidarytas (1981) specialusis vaikų darželis „Linelis“ sutrikusios regos vaikams. 1993 įstaiga reorganizuota į darželį-mokyklą „Linelis“. 1998 pavadinta specialiuoju darželiu-mokykla „Linelis“, 2005 pavadinimas pakeistas į „Linelio“ specialioji mokykla-darželis, nuo 2009 įstaiga pertvarkyta į Regos centrą „Linelis“.

100 metų, kai Švaininkuose (Panevėžio r.) gimė (1921) ekologas, biomedicinos m. habil. dr., prof., visuomenės veikėjas Kazys Ėringis (iki 1981 Eringis). 1953 baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, dirbo Žemdirbystės institute, 1959–1981 – Botanikos institute. 1981 išvyko į JAV. Čikagoje skaitė paskaitas lituanistikos pedagoginiame institute, aktyviai dalyvavo JAV lietuvių išeivijos politinėje veikloje. 1992 grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į darbą Botanikos institute, aktyviai dalyvavo politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių biologijos, gamtosaugos temomis, parašė knygą „Lietuvos kariuomenės tragedija“. Apdovanotas DLK Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2002). Mirė 2006 11 21 Vilniuje.

90 metų, kai Pašvitinyje (Pakruojo r.) gimė (1931) kunigas, monsinjoras Juozapas Antanavičius. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1944–1950 – Pakruojo vidurinėje mokykloje. 1954 baigė Kauno kunigų seminariją ir įšventintas į kunigus. 1954–1964  Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos vikaras, 1964–1973 Antašavos Šv. Hiacinto parapijos klebonas, 1973–1974 Panevėžio vyskupijos kurijos prokuratorius, 1974–2002 Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos klebonas, 2002–2009 Upytės Šv. Karolio Boromiejaus parapijos klebonas, 2002–2009 Panevėžio Švč. Trejybės rektorato rezidentas. Buvo respublikinio P. Daunio fondo akliesiems remti prezidentas. Apdovanotas DLK Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2001). 2007 savo asmeninę knygų kolekciją padovanojo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Mirė 2022 12 08 Panevėžyje.

120 metų, kai Gentyniuose (Rokiškio r.) gimė (1901) chemikas, chemijos m. dr., karininkas Juozas Vėbra. 1918 baigė Panevėžio vyrų gimnaziją. Nuo 1919 Nepriklausomybės kovų savanoris Panevėžio batalione. 1921–1923 mokėsi Fontainebleau aukštojoje artilerijos karo mokykloje. 1923 baigė Aukštuosius karininkų kursus, 1928 – Tulūzos universitetą. 1930–1932 dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, 1938–1940 Ginklavimo valdyboje, nuo 1938 Tyrimų laboratorijos vedėjas. 1940–1943 Vytauto Didžiojo universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas. Vienas 1941 birželio sukilimo karinių vadovų. Nuo 1949 gyveno JAV, buvo aktyvus įvairių JAV lietuvių tautinių organizacijų narys. Dirbo įvairiose bendrovėse sprogstamųjų medžiagų tyrėju. Paskelbė 18 mokslinių straipsnių, padarė 13 išradimų. Išleido knygų, bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“. Apdovanotas Gedimino (1932), Vytauto Didžiojo (1938) ordinais ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2001, po mirties). Mirė 1994 02 09 Durhame (JAV), perlaidotas Vilniuje.

165 metai, kai Robliuose (Rokiškio r.) gimė (1856) rašytoja, visuomenės veikėja Liudvika Didžiulienė-Žmona. 1896–1907 gyveno Mintaujoje, laikė moksleivių bendrabutį, globojo moksleivius lietuvius. 1905 įsitraukė į revoliucinį judėjimą, slėpė nelegalią literatūrą. Nuo 1915 gyveno Jaltoje, dirbo karo ligoninėje, organizavo lietuvių kultūrinę veiklą. 1924 grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje. Platino draudžiamąją lietuvių spaudą. „Varpe“, „Ūkininke“ paskelbė apsakymų, straipsnių, korespondencijų. Parašė apysaką, atsiminimų knygą. Rinko lietuvių tautosaką. Mirė 1925 10 25 Griežionėlėse (Anykščių r.).

30 metų, kai pradėta organizuoti (1991) Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Panevėžio rinktinė. Nuo 1998 Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP). 1999 rinktinei suteiktas Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vardas.

75 metai, kai Kaune gimė (1946) veterinarijos gydytojas, žemės ūkio m. habil. dr. Eugenijus Bronius Žvykas. 1971 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. Nuo 1973 Lietuvos gyvulininkystės instituto Paukštininkystės (vėliau – Pabaltijo zoninės paukštininkystės) bandymų stoties Velžyje (Panevėžio r.) darbuotojas. Nuo 1990 aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje. Nuo 1995 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Mirė 1996 03 07 Panevėžyje.

80 metų, kai Panevėžio dramos teatre suvaidinta (1941) premjera – B. Džonsono „Sukčiaus testamentas“ („Volponė“).

85 metai, kai Žibartonyse (Panevėžio r.) gimė (1936) agronomas, biomedicinos m. dr. Antanas Antanaitis. 1960 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1964–2011 dirbo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrochemijos tyrimų laboratorijoje, 1972–2010 Analitinio skyriaus vedėjas. Paskelbė apie 90 mokslinių straipsnių. Knygų bendraautoris. Pelnė Lietuvos mokslo premiją (su kitais, 2003).

110 metų, kai Urliuose (Rokiškio r.) gimė (1911) dailininkė tekstilininkė, vienuolė Anelė Mironaitė. 1936 įstojo į Panevėžio amatų ruošos mokyklą ir į Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių seserų kongregaciją. 1996 Panevėžyje atsikūrus vienuolynui, iš Kauno grįžo į Panevėžį. 1942–1949 studijavo Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1953  Dailininkų sąjungos narė. 1949–1966 dirbo Kauno „Dailės“ kombinate. Nuo 1948 dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje rengiamose parodose. Surengė 4 personalines parodas Kaune. Mirė 2005 06 19 Panevėžyje.