Panevėžio krašto sukakčių kalendoriai
Sausis
Vasaris
Kovas
Balandis
Gegužė
Birželis
Liepa
Rugpjūtis
Rugsėjis
Spalis
Lapkritis
Gruodis
A-Ą·B·C-Č·Ch·D·E-Ė·F·G·H·I·J·K·L·M·N·O·P·R·S-Š·T·U-Ū·V·W·Y·Z-Ž
115 metų, kai Vadokliuose (Panevėžio r.) gimė (1906) rašytojas, žurnalistas Bronius Daunoras (slap. Bronius Daubaras). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę ir humanitarinius mokslus. 1940–1941 sovietų valdžios kalintas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1947 persikėlė į Didžiąją Britaniją. 1943–1944 dienraščio „Ateitis“, 1943–1945 laikraščio „Lietuviai“ leidėjas ir redaktorius. 1952–1957 Didžiosios Britanijos lietuvių savaitraščio „Europos lietuvis“ redaktorius, 1952–1954 „Lietuvių namų“ valdybos pirmininkas. Parašė knygų. Mirė 1985 06 07 Londone (Anglija).
65 metai, kai Irkutsko srityje (Rusija) gimė (1956) dailininkas tapytojas Algirdas Grinius. 1982 baigė Šiaulių pedagoginio instituto Piešimo ir darbų fakultetą. Dirbo Jotainių mokykloje, Panevėžio J. Miltinio vidurinėje mokykloje. Nuo 1983 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Mirė 2001 11 02 Panevėžyje.
90 metų, kai Panevėžyje gimė (1931) rašytojas, publicistas, žurnalistas Algimantas Čekuolis. 1953 baigė Maskvos M. Gorkio literatūros institutą. 1986–1992 laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 1995 Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“. Išleido įvairių apybraižų, enciklopedinės publicistikos rinktines. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003).
55 metai, kai Panevėžyje gimė (1966) biochemikas, gamtos m. dr., prof. Kęstutis Sužiedėlis. 1989 baigė Vilniaus universitetą ir jame dirba. Nuo 2003 Vilniaus universiteto Nacionalinio vėžio instituto Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių, parašė mokomąją knygą „Vėžio biologija“ (su kitais, 2008).
310 metų, kai Upytės valsčiuje (Panevėžio r.) gimė (1711) kunigas, teologijos m. dr. Stanislovas Rostovskis. 1729–1730 Nesvyžiuje ir 1730–1732 Vilniuje studijavo filosofiją, 1736–1740 – Varšuvoje teologiją. 1739 įšventintas kunigu. Dėstė retoriką jėzuitų kolegijose Pinske, 1734–1745 Varšuvoje, 1742–1746 Slucke. 1747–1770 su pertraukomis dėstė Vilniaus universitete. 1770–1773 jėzuitų sielovadininkas Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje. 1776 ar 1777 persikėlė į Polocką, kur veikė Lietuvos jėzuitų provincijos dalis. Parašė „Lietuvos jėzuitų provincijos istoriją“ (d. 1, 1768; d. 2, rankraštis). Mirė 1784 02 07 Polocke (Baltarusija).
110 metų, kai Zdoniškiuose (Molėtų r.) gimė (1911) aktorė Jadvyga Matulytė. Kaune lankė Darbo rūmų teatro vaidybos studiją. 1940–1962 Panevėžio dramos teatro aktorė. Sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų. Mirė 2007 05 14 Panevėžyje.
115 metų, kai Panevėžyje įkurta (1906) meno ir kultūros draugija „Aidas“, rengusi koncertus, spektaklius, literatūros ir muzikos vakarus. Veikė iki 1932.
30 metų, kai Panevėžyje įsteigta (1991) Baltoskandijos akademija. Įkūrėjas ir vadovas Silvestras Gaižiūnas. Likviduota 2009.
140 metų, kai Paliukuose (Panevėžio r.) gimė (1881) skulptorius, pedagogas, prof. Juozas Zikaras. 1916 baigė Peterburgo dailės akademiją. 1919–1929 mokytojavo Panevėžio berniukų gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. 1928–1940 dėstė Kauno meno mokykloje, vadovavo skulptūros studijai. 1940–1944 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1906 dalyvavo parodose. Sukūrė skulptūrų, biustų, bareljefų, medalių, figūrinių kompozicijų, grafikos ir tapybos darbų. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Panevėžio miesto garbės pilietis (2012). Mirė 1944 11 10 Kaune.
80 metų, kai Griežionėlėse (Anykščių r.) gimė (1941) chemikas, technikos m. dr. Alvydas Tumas. 1959 baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), 1964 – Kauno politechnikos institutą. 1964 pradėjo dirbti Panevėžio kineskopų gamykloje „Ekranas“ stiklo cecho inžinieriumi technologu. Nuo 1967 vyr. technologo pavaduotojas stiklo gamybai, nuo 1974 – gamyklos „Ekranas“ vyr. technologas. Daugelį metų buvo Kauno technologijos universiteto Silikatų technologijos katedros dėstytojas. 2 mokomųjų knygų, 5 išradimų ir per 40 mokslo darbų autorius ir bendraautoris. Valstybinės premijos laureatas (1971). Mirė 2012 11 27.
70 metų, kai Panevėžyje gimė (1951) dailininkas keramikas, skulptorius Rimantas Skuodis. 1970 baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą (dab. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija). 1970–1975 studijavo keramiką Lietuvos dailės institute. 1975–1976 dirbo LDI Keramikos katedroje. Nuo 1978 gyveno Panevėžyje. Vienas skulptūrinės keramikos pradininkų Lietuvoje. Iš akmens masės ir šamoto kūrė monumentalių formų, didelių gabaritų vazas, keramines kompozicijas. Sukūrė tapybos darbų, dekoratyvinių miesto akcentų. Nuo 1973 dalyvavo parodose. 1989 buvo vienas iš pirmojo tarptautinio keramikos simpoziumo Panevėžyje organizatorių. Parašė tekstų apie savo kūrybą. Mirė 2015 04 30 Panevėžyje.
125 metai, kai Zilgaliuose (Latvija) gimė (1896) kunigas, literatas, vertėjas Augustinas Liepinis. 1914–1921 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1923–1926 studijavo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Nuo 1926 Panevėžio Šv. Stanislovo bažnyčios (dab. Kristaus Karaliaus katedra) vikaras. 1927–1940 Kurijos notaras. Dirbo Panevėžio mokytojų seminarijos kapelionu, nuo 1929 Panevėžio valstybinės gimnazijos kapelionas. Buvo aktyvus blaivybės propaguotojas Panevėžyje, dalyvavo knygų leidimo bendrovės „Žinija“ veikloje. 1941 paskirtas Rokiškio r. Panemunio Švč. Trejybės bažnyčios klebonu. Bendradarbiavo laikraščiuose „Žvaigždė“, „Tėvynės sargas“, „Šaltinis“, „Rytas“, „Laisvė“, „Ūkininkas“ ir kt. 1928–1940 „Panevėžio balso“ (nuo 1935 „Panevėžio garsas“) redaktorius. Religinio turinio knygų sudarytojas ir vertėjas. Išvertė nemažai užsienio autorių kūrinių. Mirė 1977 10 13 Panemunyje (Rokiškio r.).
95 metai, kai Griškabūdyje (Šakių r.) gimė (1926) vyskupas Juozas Preikšas. 1945 įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1951 įšventintas kunigu. 1954 paskirtas Kauno šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonu. Nuo 1956 dėstė teologiją Kauno kunigų seminarijoje. 1959 paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijų kurijų ekonomu, o 1961 Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu. 1969 skiriamas Vilkaviškio parapijos klebonu ir dekanu. 1984 įšventintas vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus Liudo Povilonio pagalbininku. 1989 paskirtas Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi. Nuo 1991 Panevėžio vyskupijos ordinaras. Nuo 2002 buvo Panevėžio vyskupas emeritas. Mirė 2018 02 11 Kaune.
95 metai, kai pradėtas leisti (1926) šapirografu daugintas Panevėžio moksleivių tautininkų („Jaunosios Lietuvos“) laikraštėlis „Tautos keliais“. Ėjo iki 1928 02 16.
90 metų, kai Druciškiuose (Pasvalio r.) gimė (1931) tautodailininkas, poetas, tautosakos rinkėjas Bronius Zavackis. 1948–1959 dirbo Daujėnų girininkijoje, Panevėžio statybos treste. Nuo 1978 gyveno Karšinaukoje (Panevėžio r.). 1973–1980 Pasvalio, Kupiškio, Panevėžio rajono spaudoje rašė kraštotyros ir tautodailės klausimais. Nutapė per 150 paveikslų, fotografavo, surinko per 300 tautosakos kūrinių, kūrė eilėraščius, drožė skulptūras. Mirė 1987 11 16.
140 metų, kai Veleniškiuose (Biržų r.) gimė (1881) inžinierius, pedagogas, visuomenės veikėjas Konstantinas Šakenis. 1910 baigė Sankt Peterburgo technologijos institutą. Nuo 1918 Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. 1925–1926 Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius. 1919–1925 dirbo Susisiekimo ministerijoje, dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1926–1927 III Seimo atstovas, 1936–1940 IV Seimo atstovas, pirmininkas. 1927–1934 švietimo ministras. 1941–1956 kalėjo Sibiro lageriuose. Bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvių balsas“, „Viltis“, žurnale „Vairas“. Parašė knygų, fizikos vadovėlį gimnazijoms, atsiminimų. Iš lenkų kalbos išvertė grožinės literatūros kūrinių. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1930), Gedimino 1-ojo laipsnio (1938) ordinais. Mirė 1959 07 07 Troškūnuose (Anykščių r.).
50 metų, kai įkurta (1966) Panevėžio suvenyrų gamybos įmonė „Tulpė“. Veikė iki 2002.