Malūnas

Dabar – viešbutis „Romantic“

Pastabos

Tiksli malūno pastatymo data nežinoma. Malūną XIX a. pr. perėmė miesto magistratas. 1866–1878 m. malūnas miestui duodavo didžiausias metines pajamas, turėjo garo variklį. 1884 m. pastatas sudegė. Malūną atstatyti sutiko B. Rubinšteinas, išsinuomojęs jį 18-kai metų. Nesibaigus šiai sutarčiai, 1901 m. nuomininku tapo P. Zamas, malūną atstatęs apie 1903 m., išgrindęs gatvę prie malūno bei jame įrengęs naują garo mašiną.

Malūnas buvo pramoninis – supirkdavo javus, juos sandėliuodavo, maldavo, miltus ir sėlenas parduodavo. Garsėjęs savo pajėgumu malūnas istorikų minimas kaip vienas moderniausių to meto malūnų. Jame buvo malami ir iš Ukrainos atvežti grūdai, miltai gabenti į Rygą, Peterburgą, o per Liepojos uostą – ir į kitas šalis.

1940 m. prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, malūnas nacionalizuotas. Per Antrąjį pasaulinį karą malūno pastatai nebuvo visiškai sugriauti, todėl po karo atstatytas ir veikė iki 1993 m. Sovietmečiu vadintas Grūdų produktų kombinato malūnas Nr. 6, atkūrus nepriklausomybę – Panevėžio valstybinės grūdų perdirbimo įmonės malūnas.

2002 m. malūno pastatuose įrengtas keturių žvaigždučių viešbutis „Romantic“ (rekonstrukcijos projekto autorius archit. V. Klimavičius).

Literatūra

  1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/2E5E49C5-6AD4-44EE-A306-0191F1079CF9
  2. Čergelienė, R. Pradės suktis naujojo malūno naujos girnos // Lietuvos rytas. 1993, gruod. 7, p. 39.
  3. Kaziukonis, Leonas. Iš Panevėžio malūnų praeities. Bibliogr. str. gale. // Panevėžio istorijos fragmentai. Panevėžys. 1993. P. 53–59.
  4. Malūnas: Kranto g. 24, Panevėžio m. Iliustr. // Panevėžio apskrities kultūros paveldas. Panevėžys, 2006. P. 28–29.
  5. Smalskienė, Inga. Malūnai Panevėžį garsino ir užsienyje // Sekundė. 2012, gruod. 15, p. 1, 4–5.