Pastabos

Pastatas statytas 1888 m., 1894 m. perstatytas (manoma, kad pastato architektas – šveicaras J. F. Lemanas). Pastatas priklausė Michaeliui Rosakui (Rossak) – vokiečių kilmės panevėžiečiui verslininkui, ilgamečiam miesto Tarybos nariui, filantropui. Jis 1894 m. iš miesto Dūmos gavo leidimą pastate įrengti viešbutį „Centralinis“. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą tai buvo vienas geriausių miesto viešbučių. Pastato antrajame aukšte veikė 10 viešbučio kambarių ir restoranas. Pirmajame aukšte – parduotuvės, trečiajame gyveno pats savininkas.

1897 m. name gyveno ir dirbo latvių literatūros klasikai poetai Janis Rainis (Janis Pliekšanis) ir Aspazija (Elza Rozenberga-Pliekšanė).

Pirmojo pasaulinio karo metais pastate vokiečių okupacinė valdžia buvo įkūrusi telefono, telegrafo ir radijo stotis. Inžinierius P. Lelis savo 1973 m. išleistuose atsiminimuose mini, kad 1917 m. rudenį, vykdamas į Rygą, šiame viešbutyje buvo apsistojęs vyriausiasis vokiečių kariuomenės vadas Rytų frontui generolas feldmaršalas Paulius von Hindenburgas.
Vykstant kovoms už Lietuvos nepriklausomybę, 1919 03 27 Panevėžio srities apsaugos viršininko J. Variakojo vadovaujamiems savanoriams kartu su vokiečių kariais užėmus Panevėžio miestą, name įsikūrė Panevėžio apskrities apsaugos būrio štabas. Kurį laiką pastate veikė ir Panevėžio miesto komendantūra. Ant šio pastato 1919 03 27 pirmą kartą Panevėžyje iškelta Lietuvos valstybinė vėliava – Trispalvė.

1938 m. į M. Rosako namus persikėlė Panevėžio apylinkės teismas. 1940 m. pastatas nacionalizuotas. Pokario metais jame kurį laiką buvo įsikūrusi muzikos mokykla. Sovietmečiu 1-ąjame aukšte veikė restoranas „Seklyčia“. Šiuo metu pastate įsikūrusios įstaigos, parduotuvės, viešojo maitinimo paslaugas teikianti įmonė.

1990 m. ant namo sienos atidengta atnaujinta atminimo lenta poetams Janiui Rainiui ir Aspazijai.

2002 m. J. Variakojo 110-ųjų gimimo metinių proga ant namo sienos atidengta atminimo lenta Panevėžio apskrities apsaugos būrio štabui.

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/32A0D514-25CE-4DAB-A05F-63CCE23649FB
2. Astramskas, Arūnas. Visuomeninio naudojimo pastatai // Panevėžys: nuo XVI a. iki 1990 m. Panevėžys, 2006. P. 155–159.
3. Čižienė E. Mykolo Rosako gyvenimo, atiduoto Panevėžio miesto bendruomenei, fragmentai // Iš Panevėžio praeities: tautos mieste. Kaunas, 2014. P. 81–90. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krastieciai/Ciziene%20Rosakas.pdf
4. Jokubauskienė, Julija. Prieškario laikų prisiminimai neduoda ramybės. Iliustr. // Panevėžio rytas. 2008, liep. 29, p. 1–2.
5. Lelis, Petras. Pirmasis pasaulinis karas. Iliustr. // Lietuvos keliu. Torontas (Ont.), 1973. P. 27–46.
6. Panevėžio muzikos mokykla. Iliustr. Prieiga internete: https://panmm.lt/istorija
7. Pilkauskas, Donatas. M. Rosako namas Panevėžyje, kuriame pirmąkart suplevėsavo Trispalvė. Iliustr. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/m-rosako-namas-panevezyje-kuriame-pirmakart-suplevesavo-trispalve/