Pastabos

Pastatas – raudonų plytų mūro, vieno aukšto. Pastatytas kaip Panevėžio apskrities viršininkų tarnybinis butas. Jame 1920–1940 m. gyveno Panevėžio apskrities viršininkai, valstybės ir visuomenės veikėjai, vėliau represuoti sovietų: majoras Vladas Rozmanas, Bronius Stosiūnas, Antanas Staškevičius, Pranas Morkus, 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės vidaus reikalų ministras, išeivijos visuomenės veikėjas, pulkininkas Jonas Šlepetys.

1944–1956 m. pastate įrengta NKVD-MVD-MGB būstinė ir laikinojo sulaikymo kameros. Čia kalinti, tardyti ir kankinti rezistentai, kiti sovietų valdžios priešais laikyti žmonės. Vėliau pastatas perduotas Panevėžio viešajai bibliotekai, jame veikė bibliotekos Komplektavimo skyrius, saugyklos. 2017 08 08 pastatas perduotas Turto bankui. 2022 m. pastatą įsigijo privatus asmuo ir jame įrengė odontologijos kliniką.

2007 m. iškelta hipotezė, kad netoli pastato vykusių archeologinių kasinėjimų metu rasti palaikai buvo sovietinio teroro aukos, tačiau 2020 m. vykdyti kasinėjimai šią hipotezę paneigė. Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologai patvirtino, kad palaikai – iš XVII–XVIII a. šioje teritorijoje buvusių miesto kapinių.

2000 m. ant pastato sienos atidengta atminimo lenta Panevėžio miesto ir apskrities viršininkams.

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/BDF870C2-ECA2-4DBB-A539-CA259A865AC5
2. Dranseikaitė, Lina. Skausmingos praeities vaiduoklis sulaukė renesanso. Iliustr. // Sekundė. 2022, lapkr. 17, p. 3, 5.
3. Čižienė, Ermina. Gatvė pirmojo Lietuvos prezidento garbei : žingsniai per lietų, per amžius, per užmarštį… Iliustr. // Senvagė. 2017, nr. 2, p. 71–73.
4. Kontrimavičiūtė, Inga. Į iškastą gatvę atsikrausto archeologai. Iliustr. // Sekundė. 2020, lapkr. 5, p. 1, 3.
5. Paškevičienė, Loreta. Sovietinio saugumo pastatai Panevėžio mieste. Schem.. Santr. angl.. Bibliogr.: 28 pavad. // Kultūros paminklai, 2002, [nr.] 9, p. 86–90.