- Adresas: J. Tilvyčio g. 6
- Pastatymo metai: 1892
- Vertė: Architektūrinė, Sakralinė
- Statusas: Registrinis
- Objekto reikšmingumo lygmuo: Vietinis
- Įregistravimo LR Kultūros vertybių registre data: 2015
- Unikalus kodas: 38508
- Vertybė pagal sandarą: Kompleksas
Pastabos
Šalia pijorų vienuolynui priklausiusios Švč. Trejybės bažnyčios buvusiose katalikų kapinėse stovėjo koplyčia. Joje iki 1863 m. melsdavosi Panevėžio gimnazijos mokiniai. Carinei Rusijai numalšinus 1863–1864 m. sukilimą ir uždarius gimnaziją, koplyčia taip pat uždaryta ir stovėjo apleista. 1872 m. koplyčia nugriauta, jos vietoje 1892 m. pastatyta medinė Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Katalikų kapai buvo sulyginti, jų mediniai kryžiai surinkti ir užkasti. Cerkvės mūro pamatams sustiprinti panaudoti katalikų paminklų metaliniai kryžiai. Vėliau Panevėžyje apsilankęs stačiatikių vyskupas, pamatęs išorinėje pamatų pusėje įstatytus kryžius su „lenkiškais katalikiškais“ užrašais, liepė juos pašalinti. 1892 m. spalio 23 d. Kauno pravoslavų vyskupas Grigorijus cerkvę pašventino.
1925–1944 m. – Panevėžio stačiatikių parapijos klebono ir dekano pareigas ėjo Gerasimas Šorecas. Jo pastangomis Panevėžys tapo svarbesniu bažnytinio ir visuomeninio stačiatikių gyvenimo centru – cerkvėje nuo kovo iki lapkričio garbinta Surdegio Švč. Dievo Motinos ikona (kitais mėnesiais laikyta Kaune), labdaringa draugija išlaikė prieglaudą, leisti apologetiniai lapeliai ir kt.
Cerkvė – istorizmo laikotarpio statinys.
Kompleksą sudaro:
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso senosios kapinės (4712);
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso Kristaus prisikėlimo cerkvė (38508);
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso teisininko Prano Dauguviečio kapas (38509);
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso gailestingosios sesers Zinaidos Emilijos Kanis-Kanevičienės kapas (38510);
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso Pirmojo pasaulinio karo Rusijos imperijos karių kapai (38511);
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso stačiatikių dvasininko Piotro Omeljanovičiaus kapas (38512);
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso stačiatikių dvasininko Safronijaus Zosimovičiaus kapas (38513);
- Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso inžinieriaus Zacharijaus Liackio kapas (38514).
Literatūra
- Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9b723838-9ba5-4706-b857-c5e5552c8c60
- Dranseikaitė, Lina. Krikščionybės ir kultūros sąsajos. Iliustr. // Sekundė. 2011, gruod. 2, p. 8–9.
- Laukaitytė, Regina. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. Vilnius, 2003. P. 204.
- Panevėžio dekanatas / Andrius Marcinkevičius, Saulius Kaubrys // Marcinkevičius A., Kaubrys S. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia, 1918–1939 m. Vilnius, 2003. P. 33–36.
- Rupeikienė, Marija. Tautinių mažumų sakralinis paveldas. Iliustr. Brėž.. Bibliogr. išnašose // Iš Panevėžio praeities: tautos mieste. Kaunas, 2014. P. 7–32. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Rupeikiene_2014.pdf