Pastabos

1864 m. Rusijos carinei valdžiai uždarius Panevėžio gimnaziją dėl mokinių ir mokytojų dalyvavimo 1863–1864 m. sukilime, Panevėžys liko be vidurinės mokyklos. Panevėžio bajorų maršalkos Povilo Puzino ir kitų bajorų iniciatyva ir pastangomis Rusijos imperatorius Aleksandras III 1881 09 29 pasirašė nutarimą dėl šešių klasių realinės mokyklos įsteigimo Panevėžyje. Naujas dviejų aukštų pastatas mokyklai pastatytas 1884 m. Jame 1882–1915 m. veikė Panevėžio realinė mokykla. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate įkurta vokiečių karių karo ligoninė. 1915 10 01 pastate veiklą pradėjo pirmoji Lietuvoje lietuviška gimnazija su berniukų ir mergaičių klasėmis. 1932 m. mergaičių klasės iškeltos į naują Mergaičių gimnazijos pastatą. Tarpukariu oficialiai mokykla vadinta Panevėžio valstybine vyrų gimnazija, dažnai vartotas neoficialus terminas – Panevėžio berniukų gimnazija.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais vėl sudarytos mišrios klasės, mokykla pavadinta Panevėžio 1-ąja vidurine mokykla. Antrojo pasaulinio karo metu vėl vadinta gimnazija. 1943 m. pastate, kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metais, įkurta vokiečių karių karo ligoninė. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1949 m. gimnazija perorganizuota į vienuolikmetę I-ąją vidurinę mokyklą. 1960 m. pastate įrengtas centrinis šildymas, 1965 m. nugriauta dar carinės okupacijos laikais statyta medinė sporto salė, 1966 m. pastatytas 15 klasių priestatas. 1970 m. mokyklai suteiktas Juozo Balčikonio vardas. 1992 m. jai – pirmajai Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo – suteiktas gimnazijos statusas ir ji tapo Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. 1971 07 16 – prie mokyklos atidengtas tarpukariu gimnazijoje dirbusios mokytojos G. Petkevičaitės-Bitės biustas.

1974 m. nugriautas dar vienas carinės okupacijos laikų medinis pastatas – mokyklos direktoriams statytas gyvenamasis namas, statytas 1884 m. 1975 m. baigtas statyti dar vienas priestatas. 1995–2000 m. vykdyti mokyklos pastatų kapitalinio remonto darbai.

1947 m. įrengiant mokyklos stadioną sunaikinti gimnazijos vakarinėje sklypo dalyje buvę Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai. 2005 m. atlikti archeologiniai tyrimai, rasti karių palaikai perlaidoti Klaipėdoje, o 2010–2012 m. teritorijoje įrengtas modernus gimnazijos sporto aikštynas.

Mokykloje dirbo garsūs Lietuvos pedagogai: Juozas Balčikonis, Marija Geigaitė-Putramentienė-Giedraitienė, Matas Grigonis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Yčas, Julijonas Lindė-Dobilas, Juozas Zikaras, Jurgis Elisonas, Vytautas Kairiūkštis, Povilas Puzinas, Petras Būtėnas, Leonas Kuodys, Jonas Janulionis, Antanas Lakiūnas, Vytautas Baliūnas, Benas Budvytis ir kt.

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/fe81db01-38c1-4cce-bf3a-bbe6160e7ce3
2. Baliūnas, Vytautas. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, (1727–1995). Panevėžys. 1995. 428 p. : iliustr.
3. Baliūnas, Vytautas. Panevėžio mokyklos iki 1940 metų. Iliustr.. Lent.. Bibliogr.: 76 pavad. // Panevėžio istorijos fragmentai. Panevėžys, 1993. P. 69–86. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Baliunas_Panevezio%20mokyklos.pdf
4. Kaziukonis, Leonas. Buvo abejingi Julijono Lindės-Dobilo atminimui. Iliustr. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/buvo-abejingi-j-lindes-dobilo-atminimui/
5. Žymesnės gimnazijos istorijos datos. Prieiga internete: https://senajbg.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=455:ymesns-gimnazijos-istorijos-datos&catid=25:istorija&Itemid=13