Pastabos

Pastatai statyti carinės Rusijos valstybinio degtinės monopolio pilstyklai. Juose saugotos geriamojo spirito ir degtinės atsargos, pilstytas spiritas, degtinė, likeris. Pilstykla nustojo veikti Pirmojo pasaulinio karo metais. 1919–1923 m. pastatuose buvo įsikūrusi Panevėžio apskrities intendantūra ir pėstininkų pulkas. 1923 m. pilstykla ir sandėlio patalpos perduotos Pramonės ir prekybos ministerijai. 1924 m. juose pradėjo veikti Valstybinis degtinės monopolio sandėlis ir pilstykla.

1941 m. gamykla pavadinta valstybės spirito ir degtinės trestu. Antrojo pasaulinio karo metais trestas pervadintas degtinės gamykla. Šiose patalpose degtinė pilstyta iki 1955 m., kai, ją uždarius, į patalpas atkeltas iki tol kituose miesto pastatuose veikęs Panevėžio daržovių kombinatas. Nuo 1975 m. įmonė vadinta Panevėžio konservų kombinatu, nuo 1986-ųjų – Panevėžio konservų fabriku.

1994 m. fabrikui paskelbtas bankrotas, 1998 m. jis likviduotas. Tais pačiais metais pastatus įsigijo UAB „Bennet Distributors“. Dalį patalpų iš bendrovės perpirko bendrovių „Joglė“ ir „Krantolis“ savininkai, juose įrengę švaros centrą bei kavinę. 2005 m. pastatus iš „Bennet Distributors“ įsigijo verslininkas Saulius Rimkevičius, 2014 m. savininkais tapo UAB „Liforina“.

Kompleksą sudaro:

1. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso gamybinis pastatas (24632);
2. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso sarginė (24633);
3. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso pirmas namas (24634);
4. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso antras namas (24635);
5. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso pirmas ūkinis pastatas (24636);
6. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso antras ūkinis pastatas (24637);
7. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso trečias ūkinis pastatas (24638);
8. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso administracinis pastatas (24639);
9. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso sandėlis (24640);
10. Panevėžio konservų fabriko statinių komplekso tvora (32177);

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/859aaca9-da78-490c-b18a-f1c206b71870
2. Guiga, Vygantas. Panevėžio konservų fabriką pirko alkoholio importuotojai // Lietuvos rytas. 1998, birž. 10, p. 14.
3. Jalianiauskienė, Vitalija. Kranto gatvės istorijos: nuo saldainių iki degtinės. Iliustr. // Sekundė. 2023, geg. 19, p. 6–7.
4. Kontrimavičiūtė, Inga. Centro vaiduoklis sulaukė šeimininkų. Iliustr. // Sekundė. 2014, bal. 10, p. 2–3.
5. Mikučionytė, Raimonda. Verslininkas naiviai tikisi atgaivinti apgriuvusį konservų fabriką. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2005, birž. 15, p. 1, 3.
6. Panevėžio konservų fabrikas. Iliustr. // Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai. Kaunas, [2013]. P. 112–113.
7. Pilkauskas, Donatas. Konservų fabrikas XX a. 5 dešimtmetyje. Iliustr. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/konservu-fabrikas-xx-a-5-desimtmetyje/
8. Pocius, Jaunius. Likviduojamas Panevėžio konservų fabrikas // Respublika. 1998, kovo 17, p. 7.
9. Vaičikonytė, Virginija. Valstybinio degtinės monopolio Panevėžio pilstykla // Panevėžys : nuo XVI a. iki 1990 m. Panevėžys, 2003. P. 320–322.