Panevėžio žydų chasidų Chevra Tora sinagogos pastatas

Pastabos

Chasidų bendruomenė Lietuvoje nebuvo gausi, todėl ši mūrinė sinagoga yra retas chasidų sakralinės architektūros pavyzdys Lietuvoje. Maldos namai, pastatyti 1910 m., žydų bendruomenei priklausė iki pirmosios sovietinės okupacijos 1940 m. Yra išlikę 1910 m. Justino Ušakovo daryti sinagogos brėžiniai.

Sinagoga vadinta Naująja Toros brolijos mokykla, buvo žieminė, be moterų patalpos, su dviem įėjimais vakarų ir pietų fasaduose; viduje – kvadrato formos salė su bima centre ir aron kodešu (torų saugykla) rytų sienos nišoje. Sinagoga buvo nedidelio kompaktiško tūrio, netinkuota, su kampiniais piliastrais ir aron kodešo iškyša rytų fasade, aukštas angas užbaigė smailėjančios arkos. Visi fasadai pasižymėjo simetriškai išdėstytomis angomis.

Pagal paskirtį naudota iki pirmosios sovietinės okupacijos – 1940 m. Sovietmečiu pastate kurį laiką veikė svarstyklių remonto dirbtuvė „Matas“. Vėliau įrengus padangų montavimo įmonę, kai kurie fasado elementai pakeisti, interjeras sunaikintas. Šiuo metu pastatas priklauso Turto bankui.

2001 m. ant pastato sienos atidengta atminimo lenta.

Literatūra

  1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/CFE998AD-89A7-4785-A092-18419FEDF585
  2. Gaidelienė, Jūratė. Žydų bendruomenės keliais Panevėžyje. Iliustr.. Bibliogr.: 12 pavad. // Senvagė. 2020, nr. 1, p. 56–63.
  3. Giknienė, Eglė. Paveldo našta slegia visus. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2012, geg. 16, p. 3.
  4. Nagrockienė, Ingrida. Ant prekystalio – žydų sinagoga. Iliustr. // Sekundė. 2020, rugpj. 25, p. 1, 4.
  5. Rupeikienė, Marija. Tautinių mažumų sakralinis paveldas. Iliustr. Brėž. // Iš Panevėžio praeities: tautos mieste. Kaunas, 2014. P. 7–32.