Pastabos

Malūnas pastatytas apie 1880 m. Jis priklausė Marchelui Meško. 1921 m. malūną nusipirko iš JAV grįžęs J. Biežis. Apie 1926 m. savininkas malūną modernizavo – girnas pradėjo sukti elektra. 1948 m. J. Biežio malūnas su visu inventoriumi nacionalizuotas ir perduotas Panevėžio žemės ūkio kooperacijos draugijai, vėliau – „Vienybės“ kolūkiui. Neturėdamas lėšų malūną remontuoti, 1967 m. kolūkis jį perdavė LSSR savanoriškajai gaisrininkų draugijai, kuri jame įsirengė gamybines patalpas.

1979 m. šalia malūno pastačius 14-ąją vidurinę mokyklą, jis perduotas Panevėžio miesto DŽDT Vykdomojo komiteto Švietimo skyriui. 1988 m. malūnas rekonstruotas, tačiau autentiška jo išorė nebuvo atkurta – jis paliktas be sparnų, ant jo užkeltas observatorijos kupolas. Po rekonstrukcijos malūne turėjo įsikurti Jaunųjų technikų stotis su mokykline observatorija. 1992 m. malūnas grąžintas J. Biežio įpėdiniams.

Literatūra

1. Kultūros vertybių registras. Prieiga internete: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/6bbd724b-5e70-40b0-a52f-268657ca2f74
2. Čiplytė, Joana Viga. Bliūdžių kaimo broliai – Jonas ir Steponas Biežiai. Iliustr. // Čiplytė, J. V. Kaimynai. Vilnius, 2004. P. 18–27.
3. Kaziukonis, Leonas. Apie malūnus, sparnus ir žygius. Iliustr. Prieiga internete: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/apie-malunus-sparnus-ir-zygius/
4. Kaziukonis, Leonas. Iš Panevėžio malūnų praeities. Bibliogr. str. gale // Panevėžio istorijos fragmentai. Panevėžys, 1993. P. 53–59.
5. Savickienė, Daiva. Malūnui prie kelio ieškos pinigų. Iliustr. // Sekundė. 2022, lapkr. 17, p. 2.