1962 m. baigiau Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą ir rudenį įstojau į Panevėžio politechnikumo vakarinį skyrių, nes tikėjausi gauti darbą. Tada buvo labai sunku su darbais, niekur nereikėjo naujų darbuotojų.
Su drauge Gene (Skaburskyte) vaikščiojom per visus fabrikus ir gamyklas, kiek čia jų Panevėžyje buvo – tikėjomės įsidarbinti. Vienintelę vietą radom Mėsos kombinate mėšlą mėžt…
Jei baigusi mokslus tuoj pat būčiau nuėjusi į „Lietkabelį“, mane būtų iškart įdarbinę, nes praktika mums prie laidų gamybos linijos buvo organizuojama nuo 9-os klasės ir aš jau turėjau 3-čią emaliuotojos kategoriją.
Bet reikėjo grįžti į kaimą… Juk reikia karvę melžt, šieną grėbt, reik ravėti ir kas leis? Nei kalbų… O paskui jau post factum…
Apie pusę metų nedirbau, o tada pastatė „Ekrano“ gamyklą. Vienu momentu ten dirbo net 7000 darbuotojų. Žmonės „Ekrane“ buvo kultūringesni nei kitose įmonėse.
„Ekrano“ gamykloje aš 10 metų vadovavau Sanitarinei draugovei. Pamenu, kad dažnai mus siųsdavo į komandiruotes. 1965 m. lankiausi Lvove.
Genovaitė Skaringienė
Nuotraukos iš G. Skaringienės asmeninio archyvo
