Pramoninkybė ir pirklybė

Panevėžys turi užėmęs žymją vietą Kauno gubernijos pavietų tarpe iš pramoninkybės ir pirklybės atžvilgjo. Prie to nemaž prisideda dvi geležinkelio liniji – Liepojaus-Romninjo geležinkeljo Kalkuonjų šaka ir sjauravėžis geležinkelis tarp Panevėžjo ir Švenčjonjų. Tiedvi šaki jungia Panevėžį su stambjais pirklybės punktais, kaip Liepojus, Ryga, Vilnjus. Prie [to] dar prisideda ir žemės derlingumas.

Iš stambesniųjų dirbamosjos pramoninkybės veikimo įstaigų šjos yra paminėtinos.

Pirmą vietą užima mieljų, spirito ir jo rektipikacijos p. Mantvilo dirbtuvė, esanti nuo 1891 m. Dirbtuvė padaro į milijoną svarų mieljų per metus (po 23 kap. už svarą) ir stato jas į visus didžjuosjus valstybės miestus. Spirito varoma į 3 milijonus gradusų su metais (spiritas 95°). Spirito rėktipikuojama išdui 10.000,000 gradusų trims apskritims: Panevėžjo, Šjauljų ir Kauno.

Atliekamas raugalas (broga) eina gyvoljų penui; jis duoda į 4.000 rub. pelno. Esantis ten pat malūnas mala per metus 200,000 pūdų grūdų.

Prie pabriko yra sliecoriškai-kalviška dirbykla, kurjoje mokinas į 30 miestiečjų vaikų.

Dvi taboko pabriki išdirba per metus į 900,000 svarų įvairjų rųšjų rūkomojo taboko. Abiejose dirbtuvėse apie 50 darbininkų.

Malamasis darbas. Mieste yra 6 garinjai ir 3 vėjinjai malūnai. Visuose garinjuose malūnuose sumala apie 5 milijonus pūdų kviečjų ir 25,000 pūdų rugjų. 75 % vietinjų malinjų, o ketvirtoji dalis grūdų atsigabenama iš vidurinjų gubernijų.

Namų reikalams malinėja vėjinjai malūnai.

Paminėtinos šjos įstaigos: Lentų pjaujamasis pabrikas pjaustąs už 40.000 rub. medžjagos pardavai į Rygą ir užsienį, Foigto alaus bravoras, darąs į 30,000 alaus kibirų į metus, pirkljo Bregauskjo razinkinjo vyno pabrikas, sodnų ir daržų veisimai pp. Balčikonjo, Januševyčjaus, Genricho: yra net „Panevėžjo sodnininkybės draugija“, įsikurusi 1904 metais ir ketinanti gerbti medžjų veisimą mieste ir paviete. Sodžjų ūkės kultūrai pakelti gera daro įsteigtoji pirm trijų metų Kauno ukiškosjos draugijos sankrova įvairjų ūkininkams reikalingų dalykų. 1903 m. parduota pirkinjų už 100,000 rub. ir steigjamoji kasmet tos pačjos draugijos ūkiškoji ir pramoniškoji pagraženė (paroda).

Paminėtinas dar vienas vietinis Panevėžjo pramonybės įdomus apsireiškimas, tai yra įvairjų devotiškų dalykų darymas. Tame atžvilgyje pirmoji vieta priklauso škaplerjų audimui, rožančjų dirbimui ir kitų religiškos garbės dalykų ruošimui. Tais darbais yra užsiėmusjų į 20 šeimų, o jų dirbinjai yra nešjojami plačjai po pavietą ir toljaus po guberniją. Gailu, kad visas tas amatas neturi nėjokjo sutvarkymo, todėl iš viso to darbo pelną gauna ne patįs darbininkai, bet perpirkljai, tankjausjai žydai, o darbu užsiėmusjosjos šeimos menkai tegali iš savo amato pramisti, perpus badauja.

Amatais Panevėžys nesiskirja nuo kitų apskrities miestų. Amatninkai daugjau vis žydai. 1903 metuose bendras amatninkų skaitljus mieste toks buvęs: 409 meistrai, 367 darbininkai ir 160 mokinjų.

Stambesnėsės krikščjoniškos pirklybės įstaigos: Jakubauskaitės, Rusteikos, Černjauskjo, Vartotojų draugija.

Garsųs yra Panevėžjo turgai – panedėljais ir ketvergais.

Galvijų miestas turėjo 1903 metais: 540 arkljų, 470 karvjų, 200 avjų, 90 ožkų, 650 kjauljų, viso labo: 1873 galvos.

Panevėžjo gerbas išreiškja arklą (plūgą), pastatytą sidabrinėje dirvoje; jis užtvirtintas 6 balan. mėn. dienoje, 1845 m.

Labdarybė. Panevėžyje yra du ligonbučju – miestiškis ir žydų. Be to yra dar ir daugjau žydiškųjų susišelpimo ar pašalpos įstaigų ir draugijų, kaip tai: žydų pavargėljų šelpimo draugija, žydiškoji draugija bėdinųjų vaikų prieglaudai, senųjų žydų prieglauda.

1903 metais įsteigta pigioji valgykla skyrjum krikščjonims ir žydams. Pietųs pardavinėjami: vakartis (porcija) po 5 kąp., pusė vakarčjo po 3 kap.

Žmonjų blaivybės globėjimo komitatė tarp kitų dalykų turi įtaisjusi arbatnamjus. Arbatnamjai neišsivaduoja, jie yra žmonėms neprieinami ir turi nevien praktišką tikslą – sušalusį ir alkaną priglausti, bet dar ir morališką-dorišką uždavinį; gailu, kad ten daugjau nieko nerandama, kaip tik rusiškas kningas ir tas pačjas labai tankjai užgaunančjas vietinjų žmonjų tikėjimą ir tautą. Lietuviškų raštų iki šjol dar ten nėra.

Prie arbatnamjo vietinjai priešsakjai arba advokatai įsteigė užpernai juridišką bjurą, ketindami dalyti veltui patartis neturtėljams; bet to bjuro buvimas paktiškai kaip ir nebūvęs: nekas jį žino.

Reikja pridurti, jog esančjos Panevėžyje labdarybės įstaigos negali aprūpinti ir pakakinti nė dalies tų vargų, kurie yra gyvai sušelptini.

Tame atžvilgyje visų vargingjausjas yra katalikų padėjimas: jie neturi nė vienos labdarybės įstaigos, kuomet visi kiti (stačjatikjai, protęstantai ir žydai), nors ir neužtenkamą, vis-gi turi organizuotą, sutvarkytą viešosjos labdarybės būdą nešti pašalpą, saviems vientikjams arba vientaučjams. Tame dalyke yra kaltintinos ypatingos sąlygos, kurjose buvo atsiradę katalikai pastaraisjais keturjais dešimtmečjais. Jau nekartą mėginta įkurti atsakančją labdarybės įstaigą, bet negauta reikalingo leidimo, ir vargšų padėjimas paliktas kaip buvęs.

Vasarą 1904 m. naujai pasjųstas p. gubernatorjui prašymas su parašais keljų dešimtų prakilnesniųjų miesto gyventojų. Užėjus atsarginjų kareivjų mobilizacijai ir prasidėjus pavargėlių skaitljui žymjai didinties, tie patįs miesto gyventojai, pirmosjos savo peticijos atsakymo nesulaukdami, vėl atnaujino savo prašymą; gegužės mėnesyje praėjusjų 1905 m. gautas gubernatorjaus pranešimas, kad panevėžiečjų peticija ir geidžjamosjos draugijos įstatymai tuomet pristatyti į Vilnjų p. general-gubernatorjui; tas žinjas renkant dar atsakymo negauta.

Tokjame padėjime yra dabar Panevėžjo labdarybės darbas.

---

Šaulys, Kazimieras. Panevėžys // Metraštis arba kalendorius 1906 metams. Peterburgas, 1906, p. 71–96.

Nuotraukoje: Panevėžio realinės mokyklos tikybos mokytojas Kazimieras Steponas Šaulys. Iš: Katilius A. Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys. Vilnius, 2016, p. 35.