Panevėžio profesinė technikos mokykla Nr. 28 įkurta 1963 m. spalio 29 d. Lentpjūvių gatvės 4-ajame name. Jos statybos vyko labai ilgai, net tuometinė „Šluota“ apie tai rašė. Ten ir dabar yra kažkokios metalo apdirbimo dirbtuvės, o tada buvo metalo dirbinių gamykla. Mokyklos direktorius – Bartkevičius, pavaduotojas – Kačergis.
Miesto gyventojai šią mokyklą vadino „plaktukine“, nes kiekvienam mokiniui reikėjo padaryti plaktuką. Mergaitės, gavusios špižinį ruošinį, turėdavo padaryti iš jo glotnų – kokybišką plaktuką. Ir nagai, ir rankos būdavo nudaužytos. Gerai, jei koks berniukas padėdavo plaktuką padailinti taip, kad būtų kokybiškas ir gražus. Paskui plaktukus valcuodavo. Jais buvo prekiaujama.
Mokykloje buvo ruošiami tekintojai, graveriai-juvelyrai, elektrikai, šaltkalviai. Šių specialybių moksleiviai mokėsi dvejus metus. Tuo metu Panevėžys buvo klestintis pramonės miestas, dėl to buvo didelis poreikis šaltkalvių ir tekintojų.
Mano specialybė – kontrolierė (metalo apdirbimo sritis). Kontrolierių-priėmėjų mokslai truko vienerius metus. Vidurinio išsilavinimo mokykloje negaudavome, tik specialybę. Kontrolierius ruošdavo Autokompresorių gamyklai.
Besimokydami proftechninėje mokykloje gaudavome maitinimą – pusryčius ir pietus. Vakarienei skirdavo maistpinigius. Maždaug apie 3 rublius mėnesiui. O gyvenamuosius būstus mokiniai nuomodavosi už savo pinigus.
Tik įstojus mokytis, 1972 m. rugsėjo mėnesį buvome išvežtos visam mėnesiui į Rokiškio rajono Duokiškio kaimą rinkti bulvių. Kontrolierių-priėmėjų grupę iš pradžių lydėjo dėstytojas Svotas, vėliau jį pakeitė fizinio dėstytojas Bagžiūnas, grupės auklėtoja Jankevičienė, metalo technologijos dėstytojas Petrauskas, braižybos dėstytoja Nijolė Polianskienė (anuomet pavardė buvo kitokia). Fizinio lavinimo mokytojas rytais mus anksti keldavo bėgti aplink ežerą. Prisiminimuose dar likęs faktas, kad mes už kažkokį mokestį padėdavome vietos gyventojams kasti bulves.
Profesinę technikos mokyklą aš baigiau 1973 metais. Tai buvo paskutinė kontrolierių specialybės laida. Po to mokykla išsikėlė į Staniūnų gatvę.
Po mokyklos baigimo su auklėtoja Vanda (pavardės neprisimenu) buvau išvykusi į Klaipėdą savaitei atostogų. Mane auklėtoja pakvietė vykti kartu, kad jai būtų lengviau su dviem mažais sūnumis (2 ir 4 metukų). Gyvenome kažkurios proftechninės mokyklos bendrabutyje. Vėliau atvažiavo jos vyras ir visi grįžome namo.
Baigusi mokyklą gavau paskyrimą praktikai Beržų gatvėje (dabar čia įsikūręs Autoservisas). Ten atlikti praktikos atvažiuodavo studentai iš visos Lietuvos. Dauguma buvo šaltkalviai, kurie mokėsi visko, kas susiję su gamyba iš metalo. Per praktiką gamindavo maždaug metro dydžio gręžimo staklytes ir visokias detales. Iš toliau atvažiavę būdavo apgyvendinami. Studentai iš Tauragės gyveno medicinos bendrabuty. Autokompresorių gamykla turėjo savo bendrabučius, tai ten ir apgyvendindavo praktikantus.
Vėliau mokiausi Panevėžio politechnikume.
Genovaitė Kairienė
2024-04-04
Nuotraukos iš G. Kairienės asmeninio archyvo
