Poilsio (šokių) vakarai aštuntame–devintame 20 a. dešimtmetyje Panevėžyje buvo rengiami kiekvieną savaitgalį keliose miesto salėse, o taip pat kartais vidurinėse bei aukštesnėse mokyklose – Politechnikume, Pedagoginėje muzikos mokykloje ir kt. Visur šokiuose grodavo įvairios muzikos grupės, ne muzikos įrašai. Muzikantus turėjo visi restoranai.

Karininkų namuose, Respublikos gatvėje (dabar Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka) šokių vakarai vykdavo tris savaitgalio vakarus. Susirinkdavo 150–250 jaunimo, o vėliau, atėjus į madą „kam per trisdešimt“, vyresnė publika. Mūsų grupės, kaip ir kitų miesto muzikos ansamblių, muzikantai ir dainininkai keisdavosi. Tik trijų muzikantų branduolys, susigrojęs dar Politkėj (Politechnikume), Romas – bosas ir gitara, Vidas – gitara ir solinė gitara, Virgis – mušamieji, nesikeitė. Mūsų trijulės varomoji jėga buvo rokas. Kadangi grojome įvairiai miesto publikai ir surinkti pinigai buvo naudojami Karininkų namų darbuotojų atlyginimams ir kt., negalėjome groti vien tai kas patiko mums, bet reikėjo groti ir tai kas patiko daugumai, kad pritrauktume daugiau lankytojų. Tuo metu nekoncertuojančios grupės pavadinimų neturėjo. Mus vadino „Politkės chebra“ arba tiesiog „Karininkais“. Tekdavo groti ir kitose miesto vietose – Pedagoginėje ir Medicinos (liaudiškai „Medicinkė“) mokyklose, Stiklo fabrike, Pajuostės garnizono kariams, išvažiuoti į provinciją. Pirmoje nuotraukoje – koncertuojame Karininkų namų scenoje garnizono karininkams ir jų šeimų nariams.

…Laikai keitėsi, atėjo diskotekos, kurios pamažu išstūmė gyvą muziką. Apie 1987 metus mūsų grojimai šokiams užsibaigė, bet muzikantai ir solistai (-ės) muzikos neapleido ir atskirai vienur ar kitur dainuoja ir groja.

Virginijus Bičkūnas

Nuotraukos iš V. Bičkūno asmeninio archyvo

• 

• 

• 

•