Zeligo Bako (Selig Back) straipsnyje „Panevezhys After the First World War“, publikuotame leidinyje „Lithuania. Translation of Lite“ (New York, NY, 1951), pateikiami atsiminimai apie žydų gyvenimą tarpukario Panevėžyje.
Z. Bako straipsnio fragmento vertimas. Tekstą vertė L. Dundulienė.
Kai kurios Panevėžio gatvės turėjo žydiškus pavadinimus. Viena jų, lietuviškai vadinta Rabina Hercelia gatvela, buvo netoli „šaltosios“ [t. y. vasarinės] mokyklos. Ji buvo pavadinta ne dr. [Teodoro] Herzlio garbei, kaip kad daugelis manė. Rabinas Herzlis [Kretchmeris] buvo Panevėžio žydas, kuris daug metų teikė pagalbą vargstantiems. Jis buvo visų mylimas ir labai gerbiamas dėl savo dorybingumo ir geros širdies.
Pačiame mokyklos kiemo viduryje tarp batei-medroshim ir kloizn [Toros studijų ir maldos patalpos] buvo įrengta miesto vandens pompa. Panevėžys garsėjo ypač tyru ir gero skonio geriamuoju vandeniu. Vanduo iš šios pompos didžiulėse medinėse statinėse buvo išnešiojamas beveik po visą miestą ir pardavinėjamas kibirais.
Pompa buvo įrengta pačioje Rabino Herzlio gatvelės pradžioje. Panevėžyje buvo pasakojama tokia su Rabino Herzlio testamentu susijusi istorija – testamente jis įrašė: jei mieste bus kasami šuliniai, bet nė vieno jų vanduo nebus geras, reikėtų kasti tiksliai toje vietoje, kur dabar pompa ir stovi. Tam tikslui savo testamentu jis paskyrė ir pinigų. Rabino Herzlio prašymas buvo įvykdytas ir nebereikia nė sakyti, kad toje vietoje buvo surastas krištolinio tyrumo vanduo – tikri bibliniai gyvenimo vandenys.
[Bak, Zelig. Ponevezh After the First World War. Prieiga internete: https://www.jewishgen.org/yizkor/lita/Lit1403.html]
Nuotraukoje: Panevėžys, Sinagogų aikštė apie 1915 metus (aikštės gilumoje – vandens pompa). Prieiga internete: https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/a.10151498147236976. 1073741836.221806776975/10152403577126976/?type=3&theater