Gydytojas onkologas chemoterapeutas.
Gimė 1927 06 28 Panevėžyje – mirė 2000 10 21 Vilniuje.
1947 m. baigė Panevėžio 1-ąją gimnaziją. 1953 m. baigė Vilniaus universiteto Gydomosios medicinos fakultetą. SSRS medicinos mokslų akademijos Eksperimentinės ir klinikinės onkologijos institute Maskvoje baigė onkologijos aspirantūrą.
1958–2000 m. dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos institute (1990–2002 m. – Lietuvos onkologijos centras). 1962–1990 m. – Chemoterapijos skyriaus vedėjas, 1990–2000 m. – Navikų terapijos klinikos vadovas.
Docentas (1995). Biomedicinos mokslų daktaras (1960).
P. Breivis – klinikinės onkologinės chemoterapijos Lietuvoje pradininkas. Mokslinio darbo pagrindinės sritys – vaistų navikams gydyti veikimo mechanizmai, piktybinių navikų etiologija ir profilaktika. Su kitais sukūrė chemoterapijos gydymo būdų. Jo pastangomis įteisintas chemoterapijos, kaip specifinio gydymo metodo, būtinumas kombinuotai gydant sergančiuosius piktybiniais navikais. Jam vadovaujant ir aktyviai dalyvaujant Onkologijos klinikoje ištirta apie 30 priešnavikinių preparatų, iš jų 17 įdiegta į onkologijos praktiką. Daug prisidėjo prie lofenalio – pirmojo lietuviško preparato navikams gydyti – sukūrimo ir klinikinio ištyrimo. Dalyvavo aprobuojant pirmuosius antinavikinius preparatus embichiną, dopaną ir sarkoliziną, kurie iki šiol naudojami onkologinėje praktikoje. Daug prisidėjo Lietuvos onkologijos įstaigose kuriant Navikų chemoterapijos skyrius. Rūpinosi Ambulatorinės chemoterapijos kabinetų bei dieninių stacionarų, kaip onkologijos įstaigų padalinių, sukūrimu, kadrų rengimu bei nuolatiniu jų profesinės kvalifikacijos kėlimu.Vadovavo moksliniams bendradarbiams ir gydytojams praktikams dirbusiems mokslo darbus navikų chemoterapijos srityje, taip pat Lietuvos onkologijos įstaigų chemoterapeutams dirbusiems mokslo tiriamąjį darbą.
Dalyvavo ir skaitė pranešimus kongresuose, konferencijose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienio šalyse – Šveicarijoje, Izraelyje, Švedijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, JAV.
Parašė per 300 mokslinių straipsnių, išleido knygų (su kitais): „Paliatyvus onkologinių ligonių gydymas“ (1995), „Pagrindinių piktybinių navikų lokalizacijų diagnostikos ir gydymo pagrindai“ (1997). Vadovėlių „Piktybinių navikų gydymas“ (1984), „Onkologija“ (1992) vienas autorių. Parengė ir išleido keliasdešimt brošiūrų ir straipsnių, kuriuose pateikė duomenis apie vėžio atsiradimo priežastis, jo ankstyvojo pasireiškimo požymius ir galimas profilaktines priemones. 3 išradimų, 26 racionalizacinių pasiūlymų autorius.
Ilgametis Chemoterapijos instituto „Žinijos“ draugijos skyriaus pirmininkas. Lietuvos onkologijos centro Mokslo tarybos narys. Lietuvos valstybinės vaistų kontrolės Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų komisijos narys. Lietuvos onkologijos centro Etikos komisijos narys. Europos navikų chemoterapijos sąjungos narys.
Įvertinimas
SSRS Sveikatos apsaugos ministerijos premija (1989).
LSSR nusipelnęs gydytojas (1989).
Atmintis
Dailininkas P. Gintalas 1995 m. sukūrė P. Breivio bronzinį bareljefą.
Nuotraukoje Paulius Breivis. Palmiros Skripkauskienės asmeninis archyvas.
Svarbesnė literatūra apie P. Breivį
- Breivis Paulius // Lietuva. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010, [t.] 2, p. 290–291.
- Čiplytė, Joana Viga. Onkologinės chemoterapijos tėvas – P. Breivis : Nacionalinių vertybių rinkimai 2010. Portr. // Respublika. 2010, birž. 3, priedas „Žalgiris“, p. 4.
- Didžiapetrienė, Janina. Pauliaus Breivio mokslinės, praktinės, pedagoginės ir visuomeninės veiklos apžvalga / J. Didžiapetrienė, J. Pipirienė, P. Norkūnas, K. Valuckas // Docentas, medicinos daktaras Paulius Breivis. Vilnius : Lietuvos medicinos biblioteka, 1997. P. 5–9.
- Knizikevičienė, Liudvika. Onkologas Paulius Breivis. Iliustr. // Pirmųjų Panevėžio bažnyčių ir Senamiesčio gatvės istorija. Panevėžys : Panevėžio bendruomenė „Senamiestietis“, 2007. P. 92–93.