Zoologas, pedagogas, kraštotyrininkas.
Gimė 1889 08 04 Aukštadvaryje (Kupiškio r.) – 1946 01 04 Vysbadene (Vokietija).
1901 m. mokėsi Rygos gimnazijoje, 1902–1907 m. – Panevėžio realinėje mokykloje, 1908 m. baigė Pskovo (Rusija) realinę mokyklą. 1915 m. baigė Petrogrado (Rusija) universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto gamtos skyrių.
Mobilizuotas į armiją, 1915–1917 m. dirbo Rusijos karo aviacijos meteorologijos skyriuje, tarnybą baigė jaunesniojo karininko laipsniu. 1917–1918 m. tarnavo Lietuvių karininkų centro komitete ir atskirame lietuvių Vitebsko batalione. 1918 m. grįžo į Lietuvą, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1918–1919 m. – Kupiškio apskrities įgaliotinis, vėliau dirbo Lietuvos kariuomenės aviacijos mokykloje.
1919 m. perėjo dirbti į Švietimo ministeriją. 1919–1925 m. – Panevėžio gimnazijos mokytojas, 1925 m. paskirtas Panevėžio mokytojų seminarijos mokytoju, taip pat laisvai samdomu mokytoju Panevėžio gimnazijose. 1925–1929 m. – Panevėžio mokytojų seminarijos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas, inspektorius. 1929–1932 m. – Kėdainių gimnazijos direktorius. 1924–1927 m. dėstė Žemės ūkio akademijoje, Lietuvos universitete – skaitė zoologijos kursą. 1930 m. Švietimo ministerijos paskirtas Kėdainių mokyklų tarybos pirmininku. 1932 m. tapo Panevėžio mergaičių gimnazijos direktoriumi. 1935–1940 m. – Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius. Švietimo ministerijos atstovas per baigiamuosius egzaminus Panevėžio mokyklose: žydų gimnazijoje, žydų mergaičių gimnazijoje „Javne“, žydų vidurinėje, lenkų gimnazijoje. 1939–1944 m. dirbo Panevėžio berniukų gimnazijoje, Antano Smetonos vardo lituanistikos instituto Lietuvių tautosakos skyriuje, Lietuvos mokslų akademijoje, Lietuvių tautosakos archyve, Etnologijos institute.
Žemės ūkio mokslų daktaras (1941). Docentas (1924).
Pirmosios sovietinės okupacijos metu suimtas, kalintas Panevėžio kalėjime. 1944 m. traukiantis iš Lietuvos suimtas vokiečių, kalintas Rygos kalėjime. 1944 m. su šeima atvyko į Vokietiją.
Nuo 1909 m. bendradarbiavo spaudoje. 1910–1914 m. dirbo „Lietuvos ūkininko“, „Lietuvos žinių“ redakcijose, vėliau rašė daug straipsnių zoologijos, biologijos, tautosakos, kraštotyros klausimais leidiniuose „Švietimo darbas“, „Kosmos“, „Medžiotojas“, „Sodyba“, „Gamta“, „Mūsų girios“, „Šviesos keliai“, „Lietuvos mokykla“, „Tautos mokykla“, „Jaunimas“, „Mokykla ir gyvenimas“, „Žemės ūkio akademijos metraštis“, „Kultūra“, „Gamtos draugas“, „Mūsų kraštas“ ir kt. Bendradarbiavo „Lietuviškoje enciklopedijoje“. Publikavo bibliografijos darbų. Išliko J. Elisono spausdinta ir rankraštinė medžiaga ichtiologijos, ornitologijos, entomologijos, parazitologijos klausimais.
Parengė: „Trumpas zoologijos terminų projektas“ (1919), „Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis“ (1920), parašė vadovėlių: „Stuburinių gyvulių zoologija“ (1920), „Biologijos ir lyginamosios stuburinių gyvulių anatomijos terminų medžiagos rinkinys“ (1924), „Zoologijos vadovėlis aukštesniosioms mokykloms“ (1925), „Mūsų šalies žinduoliai“ (3 d., 1932), „Zoologija vidurinėms mokykloms“ (1938, 1940). Sudarė ir paskelbė lokalinį (daugiausia Panevėžio apskrities senovės vietų) archeologinį atlasą. Moksleivius skatino rinkti ir pats aktyviai rinko tautosaką apie gyvūnus.
Studentaudamas dalyvavo Petrogrado lietuvių studentų draugijos „Aušrinė“ veikloje. Tarpukario Lietuvoje buvo aktyvus Lietuvių mokslo draugijos narys, dalyvavo Valstybinės archeologijos komisijos veikloje. 1923 m. Panevėžyje įsteigė „Gimtajam kraštui tirti draugiją“, iki 1940 m. jai pirmininkavo. 1925 m. kartu su kitais panevėžiečiais (V. Rozmanu, P, Būtėnu, P. Bliumu, J. Moigiu) įsteigė Panevėžio muziejų, 1942–1944 m. jam vadovavo. Dalyvavo „Šaulių“ sąjungos, moksleivių šalpos draugijos „Žiburėlis“, Lietuvių mokytojų sąjungos, Savitarpinės pagalbos organizacijos veikloje. Talkino „Lietuvių kalbos žodyno“ sudarytojams – įtrauktas į žodyno žodžių rinkėjų sąrašą. Turėjo sukaupęs daugiau kaip 6000 tomų asmeninę biblioteką. Priklausė masonų ložei „Lietuva”.
Įvertinimas
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1929).
Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinas (1935).
Atmintis
1992 m. Lėvens gatvė Panevėžyje pervadinta Jurgio Elisono vardu. 2004 m. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje jam atidengta atminimo lenta (aut. V. Tallat-Kelpša). J. Elisono spausdinti ir rankraštiniai darbai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje. Jo asmeninės bibliotekos knygų turi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos.
Nuotraukoje Jurgis Elisonas. Prieiga internete: https://www.geni.com/people/Jurgis-Elisonas/6000000036320784880
Svarbesnė literatūra apie J. Elisoną
- Biziulevičius, Stasys. Jurgis Elisonas. Iliustr.. Bibliogr. išnašose // Lietuvos mokslas. 1999, kn. 20, p. 887–925.
- Biziulevičius, Stasys. Lietuvos gamtininkas Jurgis Elisonas (1889–1946) / Stasys Biziulevičius, Algimantas Jakimavičius. Bibliogr.: [113 pavad.]: str. gale // Mokslotyra. 1998, nr. 2, P. 5–24.
- Elisonas Jurgis // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2004, [t.] 5, p. 472–473.
- Giedrimienė, Vida. Jurgis Elisonas. Bibliogr. str. gale // Kraštiečiai. Panevėžys : Panevėžio kraštotyros muziejus, 2005. P. 4–6.
- Jakimavičius, Algimantas. Jurgis Elisonas – didis lietuvis : jis – ir Lietuvos gamtos mokslo, pedagogikos bei kultūros puoselėtojas / Algimantas Jakimavičius, Vincas Būda. Iliustr., portr. // Žaliasis pasaulis. 2019, spal. 17, p. 1, 3, 8.
- Janonis, Osvaldas. Elisonas Jurgis. Portr. // Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius]. [Vilnius : Matematikos ir informatikos institutas : Vilnius universitetas. Komunikacijos fakultetas. Knygotyros ir dokumentotyros institutas, 2004]. CD-ROM.
- Jurgis Elisonas, 1889–1946 : [straipsnių rinkinys] / Ekologijos institutas. Vilnius : Baltic ECO, 1997. 121, [2] p. : iliustr.
- Markuckytė, Elena. J. Elisonas – aviacijos pradininkas, pedagogas : nacionalinių vertybių rinkimai 2013 / Elena Markuckytė, Donatas Pilkauskas. Iliustr. // Respublika. 2013, geg. 17, p. 14.
- Pilkauskas, Donatas. Jurgis Elisonas – vienas žymiausių Panevėžio mokytojų. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos. Panevėžys : Panevėžio kolegija, 2016. P. 78–82.