Kompozitorius, kapelmeisteris, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas.

Gimė 1873 01 13 Skliausčiuose (Jurbarko r.) – mirė 1939 11 12 Niurkoniuose (Pasvalio r.), palaidotas Panevėžyje.

Mokėsi Rietavo muzikos mokykloje. 1899 m. baigė Varšuvos muzikos institutą muzikos mokytojų ir kapelmeisterių klasę, dar metus mokėsi A. Butkevičiaus vargonų klasėje.

J. Gudavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris.

Nuo 1900 m. dirbo karinių orkestrų kapelmeisteriu Gargžduose, Grajewo (Lenkija), Kretingoje, 1905–1909 m. Kaune. Nuo 1904 m. Palangoje pirmasis dirigavo pučiamųjų orkestrams vasaros koncertuose. 1906 m. Kaune prie „Dainos“ draugijos įkūrė pirmąjį lietuvių pasaulietinį vaikų chorą. Dalyvavo lietuviškuose vakaruose. 1909 m. vargonininkavo Nemakščiuose. 1910–1911 m. Kaune dėstė J. Naujalio vargonininkų ir choro dirigentų kursuose, dalyvavo Šv. Grigaliaus draugijos veikloje. 1912 m. atvyko į Tauragę, bandė įkurti muzikos mokyklą, organizavo chorus, dalyvavo teatro mėgėjų veikloje, rengė vakarus-koncertus. 1915 m. pasitraukė į Skliausčius, kur atgaivino chorą ir 1916 m. surengė didelį koncertą 1918 m. Panevėžyje kartu su kompozitoriumi V. Paulausku įkūrė muzikos mokyklą (veikė iki 1919 m.), joje dėstė.

1919 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. Marijampolėje įkūrė pirmąjį Lietuvos kariuomenės – I pėstininkų Gedimino pulko – orkestrą ir chorą, iki 1927 m. buvo kariuomenės orkestrų kapelmeisteriu. 1927–1930 m. mokytojavo, vadovavo chorams ir orkestrams. Nuo 1927 m. vadovavo Kauno muziejaus Invalidų dūdų orkestrui. Dalyvavo 1924, 1928, 1930 metų Lietuvos ir 1927 metų Mažosios Lietuvos Dainų šventėse. 1930–1935 m. gyveno Paįstryje (Panevėžio r.), vargonininkavo, steigė bažnytinius ir pasaulietinius chorus, orkestrus, ugdė vargonininkus. 1935–1939 m. gyveno Liūdynės kaime (Panevėžio r.)

Sukūrė mišių mišriam chorui, balsui ir vargonams, solo bei choro dainų, giesmių, fantazijų, fugų, maršų ir kt., muzikos dramos vaidinimams. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų, šokių, giesmių. Kompozitoriaus sukurta daina „Kur giria žaliuoja“ (žodžiai K. Sakalausko-Vanagėlio) išlieka populiari iki šių dienų, skambanti visose Dainų šventėse.

Paskelbė straipsnių muzikos temomis, prisiminimų. Išleido dvi savo dainų rinktines (1912, 1920). 1970 m. išleistas jo dainų rinkinėlis „Kur giria žaliuoja“.

Įvertinimas
Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas (1928).
Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928).
Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928).
Vytauto Didžiojo dainų šventės medalis (1938).
Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas (1938).

Atmintis
Nuo 2016 m. Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centras organizuoja Juozo Gudavičiaus atminimui skirtą konkursą „Kur giria žaliuoja“. 2003 m. Paįstryje (Panevėžio r.) paminkline lenta (aut. A. Klovas) pažymėtas namas, kuriame kompozitorius gyveno. 2008 m. paminkline lenta paženklinti Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios vargonai. 1995–2019 m. Liūdynėje, name, kuriame kompozitorius praleido paskutiniuosius gyvenimo metus, veikė memorialinis kambarys, namas buvo pažymėtas atminimo lenta. 1993 m. J. Gudavičiaus kapas senosiose Panevėžio kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Nuo 2016 m. kasmet Paįstryje organizuojamas Lietuvos Juozo Gudavičiaus vardo chorų ir orkestrų konkursas „Kur giria žaliuoja“. 2022 m. muziko dukra Regina Algė Gudavičiūtė Panevėžio kraštotyros muziejui padovanojo kompozitoriaus asmens dokumentų kolekciją.

 

Nuotraukoje Juozapas Gudavičius. Prieiga internete: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde /95687/

---

Svarbesnė literatūra apie J. Gudavičių

1. Gudavičius Juozas // Muzikos enciklopedija. Vilnius : Lietuvos muzikos akad. : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2000, [t.] 1, p. 487–488.
2. Gudavičius Juozas. Portr. // Lietuvių kompozitoriai. Vilnius : Vaga, 2004. P. 151–153.
3. Gudavičius Juozapas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2005, [t.] 7, p. 256.
4. Gudavičius Juozas. Portr., iliustr.. Bibliogr.: str. gale // Lietuvos karžygiai. Vilnius : Daigai [etc.], 2008, t. 2, p. 266–269.
5. Gudavičiūtė, Regina Algė. Susitikimai su tėvu: prisiminimai apie kompozitorių, pirmąjį Lietuvos Respublikos kapelmeisterį Juozapą Gudavičių. [Vilnius : BSPB sp.], 1998. 159 p.
6. Gudavičiūtė, Regina Algė. Pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris, kompozitorius, Paįstrio bažnyčios vargonininkas Juozapas Gudavičius (1873–1939). Iliustr. // Kur Įstras pievomis virvena. Panevėžys : [ARG ofsetas] ; Paįstrys (Panevėžio r.) : Paįstrio kraštiečių klubas „Ąžuolas“ [etc.], 2010. P. 184–185.
7. Juozas (Juozapas) Gudavičius (1873–1939). Iliustr., gaid. // Lietuvos muzikos istorija. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, kn. 1, p. 273–279.
8. Plevokas, Petras. Kaip organizavau pirmąjį mūsų kariuomenės dudų orkestrą : (Ats. kar. vald. sav. kūr. Juozo Gudavičiaus atsiminimai). Iliustr. Parašas: Vikrutis // Karys. 1933, nr. 25, p. 504–505.
9. Savickienė, Daiva. Panevėžys sulaukė vertingos dovanos. Iliustr.. Kultūros savaitė // Sekundė. 2022, birž. 3, p. 8.
10. Stalilionis, Algimantas. Juozapas Gudavičius: savanoris, karo kapelmeisteris / Algimantas Stalilionis, Vykintas Vaitkevičius. Iliustr. // Laisvės ir Tėvynės ginti. Vilnius : Petro ofsetas ; Pumpėnai, Pasvalio r. : Pumpėnų kraštiečių asociacija „Pumpėniečių viltys“, 2017. P. 87–93.