Inžinierius mechanikas.
Gimė 1860 10 31 Minske (Baltarusija) – mirė 1941 11 27 Daniliškyje (Panevėžio r.).
1879 m. baigė Minsko klasikinę gimnaziją. 1883 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto astronomijos studijas ir įstojo į Sankt Peterburgo kelių inžinerijos institutą. 1886 m. jį baigė, įgydamas kelių inžinieriaus diplomą.
Inžinieriaus praktiko darbą dirbo kelių ir uostų statybose Rusijoje. 1895–1901 m. dirbo tiesiant Sibiro geležinkelį, įrengiant keltą traukiniams per Baikalo ežerą, statant Vladivostoko ir Sankt Peterburgo uostus. 1889–1920 m. – Sankt Peterburgo kelių inžinerijos instituto dėstytojas. 1902–1918 m. – Hidraulikos laboratorijos vedėjas.
Technikos mokslų daktaras (1893). Profesorius (1902).
Po Spalio revoliucijos Rusijoje 1919 m. bolševikų suimtas ir pusę metų kalintas, susirgęs 1921 m. gavo leidimą grįžti į Lietuvą, kur turėjo krikštatėvio jam padovanotą Daniliškio dvarelį.
Nuo 1921 m. dėstė teorinės mechanikos kursą Aukštuosiuose kursuose, nuo 1922–1934 m. – Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 m. – Lietuvos universitetas) Teorinės ir taikomosios mechanikos katedros įkūrimo iniciatorius ir jos vedėjas. Dėstė teorinę mechaniką (statiką, kinematiką), taško dinamiką, hidrauliką, pritaikomąją mechaniką, mašinų elementus (iki 1924 m.). Vėliau – mechanizmų kinematiką, kliūčių teoriją, hidraulinius variklius bei apverčiamųjų hidraulinių variklių teoriją. 1934 m. – profesorius emeritas. Išėjęs į pensiją apsigyveno Daniliškyje. Buvo poliglotas, mokėjo 12 kalbų.
1888 m. sukūrė statinių smėlinių pagrindų eksperimentinio tyrimo metodą. Savo tyrimus paskelbė Prancūzijos inžinierių draugijos žurnale, už šį metodą pelnė Prancūzijos akademijos aukso medalį. Tyrė hidraulines turbinas ir išcentrinius siurblius.
Parašė pirmuosius lietuvių kalba mechanikos ir hidromechanikos paskaitų kursus. Svarbiausi veikalai: „Turbinų teorijos klausimu“ (1904, rusų k.), „Kinematika ir dinamikos pagrindai“ (1926), „Pritaikomoji mechanika“ (2 d. 1926–1930), „Teoretinės mechanikos kursas“ (1928–1934). Paskelbė straipsnių žurnale ,,Technika“ ir kt.
Įvertinimas
Prancūzijos akademijos aukso medalis.
Atmintis
Jankausko kapo Daniliškyje koplyčia 1993 m. įtrauka į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą. Koplyčios viduje pritvirtinta paminklinė lenta. Šalia koplyčios pastatyta informacinė atminimo lenta.
Nuotraukoje Platonas Jankauskas. Prieiga internete: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Platonas_Jankauskas
Svarbesnė literatūra apie P. Jankauską
- Banionis, Juozas. Inžinieriai – aukštųjų kursų matematikų gretose. Portr.. Bibliogr.: 15 pavad. // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje, 2006, [t.] 10, p. 64–69.
- Jankauskas Platonas. Portr. // Lietuva. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012, [t.] 3, p. 40–41.
- Juknevičius, Petras. Garsus carinėje Rusijoje ir tarpukario Lietuvoje profesorius ilsisi Panevėžio rajone / Petras Juknevičius, Žydrūnė Balčėtienė. Bibliogr.: str. gale // Jie išgarsino Panevėžio kraštą. Panevėžys, 2011. P. 7–12.
- Markauskaitė, Genovaitė. Platonas Jankauskas (1860–1941) : profesorius, inžinierius mechanikas, žymus Lietuvos mokslininkas : [biografija]. Bibliogr.: 1 pavad. // Krekenava laiko tėkmėje / Saulutė Genovaitė Markauskaitė. Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2014. P. 370–371.
- Platonas Jankauskas. Portr. / parengė Aleksandras Gluosnis. Prieiga internete: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Platonas_Jankauskas
- Vasiliauskienė, Regina. Atsiminimai apie profesorių P. Jankauską / Regina Vasiliauskienė, Petras Juknevičius // Tėvynė. 1983, spal. 11, p. 3.