Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, inžinierius radiotechnikas.

Gimė 1894 08 04 Akmenytėje (dabar Panevėžio r.) – mirė 1966 07 31 Filadelfijoje (JAV). 2012 m. jo ir žmonos Onos Tallat-Kelpšaitės-Jurskienės palaikai perlaidoti Karūžiškės dvaro žmonos giminės kapinaitėse, Medvėgalio šlaite (Šilalės r.).

1912 m. baigė Mintaujos realinę gimnaziją. 1912–1916 m. mokėsi Peterburgo politechnikos institute, kur įgijo elektrotechnikos inžinieriaus ir jūrų laivyno radijo mechaniko specialybę. 1924 m. baigė Aukštąją elektrotechnikos mokyklą Paryžiuje.

1916–1919 m. dirbo Rusijos laivyno ledlaužiuose, plaukiojo tarp Archangelsko, Murmansko ir Anglijos uostų. 1919 m. dirbo Anglijoje Liverpulio radijo dirbtuvėse. 1919 11 grįžo į Lietuvą, stojo į Lietuvos kariuomenę Elektrotechnikos batalioną. Tarnavo laisvai samdomu radijo inžinieriumi, organizavo Elektrotechnikos dirbtuves ir joms vadovavo. 1921–1923 m. ryšių kursuose dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus. 1924–1940 m. dėstė Aukštuosiuose karo technikos kursuose. 1926 m. įkūrė Kauno radijo stotį, iš kurios 1926 06 12 transliuota pirmoji radijo laida Lietuvoje, iki 1930 m. šios stoties viršininkas. 1927–1929 m. Radijo tarybos sekretorius. Nuo 1927 m. Lietuvos universiteto Kaune dėstytojas, docentas (1927), Radiotechnikos katedros vedėjas, Technologijos fakulteto prodekanas.

A. Jurskis žymus ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip inžinierius – praktikas. Nuo 1923 m. bandė įvairias radijo stotis. Apie 1927 m. vykdė originalius bandymus su katodiniu vamzdeliu, tyrinėjo galimybes perduoti vaizdą per atstumą. 1929 m. laboratorijoje nagrinėjo trumpųjų bangų sklidimą, tyrimų rezultatai buvo publikuojami. 1928 m. pakeltas į majorus, 1934 m. suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis. 1935 m. paskirtas Karo technikos valdybos Tyrimų komisijos nariu. SSRS okupavus Lietuvą iš kariuomenės atleistas. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, buvo Haunšteteno pabėgėlių stovyklos švietimo vadovas, vėliau Augsburgo lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos direktorius ir dėstytojas. 1949 m. emigravo į JAV. Iki 1961 m. dėstė Temple universiteto Technikos institute.

Nuo 1924 m. „Société des amis de la TSF“ narys. Vienas iš Lietuvos karių radijo mėgėjų draugijos ir Lietuvos radijo mėgėjų sąjungos steigėjų bei jos vadovas. Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius, Vytauto Didžiojo paminklo statybos Kaune komisijos narys, pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi. 1950 m. įsteigė Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos (ALIAS) Filadelfijos skyrių, jam vadovavo. Aktyviai dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. Buvo Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ skyriaus vicepirmininkas, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV radijo organizacijų narys, bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijos“ leidyboje.

Parašė keletą vadovėlių – pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927). Šią knygą papildė antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929). Išspausdino apie 30 mokslinių ir publicistinių straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“, šiame leidinyje tvarkė skyrių „Radijas visiems“.

Įvertinimas
Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928).
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1929).

Atmintis
1989 m. liepos 29 d. A. Jurskio gimtinėje Akmenytės vienkiemyje po sodybos ąžuolu atidegtas stogastulpis (aut. J. Matulis). 1994 m. pažymint 100-ąsias gimimo metines, A. Jurskio vaikai įsteigė kasmetinę A. Jurskio premiją, skiriamą pažangiam Kauno technologijos universiteto Radiotechnikos fakulteto studentui, kilusiam iš provincijos. Nuo 1994 m. Lietuvos radijo sporto federacija rengia jaunųjų radistų varžybas „Prof. A. Jurskio memorialas“. 1996 m. ant namo Aukštuosiuose Šančiuose (L. Ivinskio g. 38) jo vaikų lėšomis atidengta atminimo lenta (archit. J. Lukšė). 2002 m. KTU Radioelektronikos fakultete atidaryta A. Jurskio vardo auditorija, atidengtas inžinieriaus bareljefas (skulpt. V. Žuklys), įrengtas istorinių dokumentų stendas. 2006 m. A. Jurskiui sukurtas medalis (skulpt. V. Mockaitis).

 

Nuotraukoje Alfonsas Jurskis. Prieiga internete: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Alfonsas_Jurskis

---

Svarbesnė literatūra apie A. Jurskį

1. Alfonsas Jurskis. Portr., iliustr.. Gretut. tekst. liet., lat. // Nepriklausomų valstybių Lietuvos ir Latvijos kūrėjai Mintaujos gimnazijoje. Šiauliai : Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2016. P. 124–125.
2. Ažubalis, Algirdas. A. Jurskis – Kauno radijo stoties įkūrėjas : nacionalinių vertybių rinkimai 2014. Portr. // Mūsų Respublika. 2014, rugpj. 1/7, p. 14.
3. Jurskis, Alfonsas. Sudiev, Tėvyne, priešo pavergtoji! : dienoraščiai (1944–1948). Kaunas : Atmintis, 2012. 414, [2] p. : iliustr., faks., portr., žml.
4. Jurskis Alfonsas. Portr. // Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004, t. 4, p. 118–119.
5. Jurskis Alfonsas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2006, [t.] 9, p. 67.
6. Kazlauskas, Albinas. Net ir vėluodama – teisybė grįžta : mūsų krašto žmonės: Alfonsas Jurskis. Portr. // Darbas. 2006, birž. 10, p. 4.
7. Rimkevičius, Jonas. Karininkas Alfonsas Jurskis ir Lietuvos radijas / Jonas Rimkevičius, Elena Stulgienė. Portr., schem. // Kardas. 2006, nr. 4, p. 45–54.