Vargonininkas, muzikos pedagogas, chorvedys, kompozitorius.
Gimė 1892 11 12 Samarakėliuose (Anykščių r.) – mirė 1984 08 12 Panevėžyje.
1903–1906 m. lankė Troškūnų pradžios mokyklą, vėliau mokėsi muzikos pas vargonininką J. Balčiūną. 1912 m. Vilniuje baigė J. Montvilos piešimo ir muzikos mokyklos Choro dirigavimo ir Vargonų skyrių.
Vargonininkavo Traupyje, 1913–1914 m. – Panevėžio Šv. Stanislovo koplyčioje. 1914–1918 m. gyveno Petrograde, įkūrė lenkų chorą „Promien“ (Spindulys), jam vadovavo. Nuo 1918 m. gyveno Panevėžyje. Iki 1944 m. dėstė berniukų gimnazijoje, mokytojų seminarijoje, amatų mokykloje, muzikos kursuose, vargonininkavo Panevėžio katedroje. Nuo 1919 m. įsitraukė ir į teatrinę veiklą. 1919 m. subūrė vaidintojų trupę „Šikšnosparnis“, iš pradžių vaidindavo šios trupės pastatymuose, vėliau režisavo jos spektaklius. 1921 m. „Šikšnosparniui“ įsiliejus į „Aido“ draugiją, 1921–1927 m. aktyviai dalyvavo dramos, muzikos ir dainos draugijos „Aidas“ veikloje, buvo šios draugijos valdybos narys, 1924 m. suorganizavo pirmąją Panevėžio miesto dainų šventę. 1927–1940 m. vadovavo „Dainos“ draugijos Panevėžio skyriui. 1944–1950 m. – Panevėžio muzikos mokyklos direktorius, 1944–1960 m. jos dėstytojas.
Pastatė apie 100 dramų, muzikinių vaidinimų, operečių, steigė chorus, rengė dainų šventes. Dirigavo 1924 m. Lietuvos dainų šventėje. 1944–1960 m. dėstė Panevėžio muzikos mokykloje, 1944–1950 m. buvo jos direktorius. 1960–1975 m. – Panevėžio operetės liaudies teatro muzikos vadovas ir dirigentas, pastatė 8 operetes.
Sukūrė operą „Miškelio pasaka“ (pastatyta 1924), operetę „Šviesutė“ (1926), muzikinę pasaką „Sniego karalaitė“, dainų, romansų, bažnytinių giesmių, muzikos dramos spektakliams. Į lietuvių kalbą išvertė pjesių, libretų.
Jo režisuoti spektakliai: G. Landsbergio-Žemkalnio „Tadas Blinda“ (1918), Z. Noskovskio „Čigonė Aza“ (1922 ir 1932), A. Vronskio „Elgetų karalius“ (1925), „Velnio pakriūtė“ (1931), R. Planketo „Kornevilio varpai“ (1926, 1960), A. Suchodolskio „Ūkanose“ (1928), J. Žilbero „Doringoji Zuzana“ (1932), S. Džonso „Geiša“ (1939), J. Miliutino „Čanitos pabučiavimas“ (1963), B. Gorbulskio „Naujametinis karnavalas“ (1965), K. Milokerio „Gasparonė“ (1966), O. Riabovo „Vestuvės Malinovkoje“ (1967), D. Šostakovičiaus „Čeriomuškos“ (1969), E. Skarpetos „Beprotnamis“ (1970), I. Kalmano „Monmartro žibuoklė“ (1973), N. Bogoslovskio „Tu – tai aš“ (1974) ir kt.
Dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei.
Įvertinimas
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1937).
Šaulių Žvaigždės ordinas (1939).
Atmintis
Panevėžyje prie pastato Smetonos g. 4, kuriame M. Karka gyveno, 1992 m. atidengta atnaujinta atminimo lenta. 2007 m. Karkų šeimos kapas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 1995 m. Panevėžio 13-oji vidurinė mokykla pavadinta Mykolo Karkos vardu (nuo 2009 m. – Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla). 2009 m. Panevėžio muzikiniame teatre atidengtas M. Karkos biustas (skulpt. A. Vytėnas). Samarakėlių (dabar – Žiedonių) kaime buvusioje Karkų šeimos sodybvietėje M. Karkai atidengta atminimo lenta. 2014 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje.
Nuotraukoje Mykolas Karka. Prieiga internete: http://www.karkosm.lt/index.php/mokyklos-istorija/mykolas-karka
Svarbesnė literatūra apie M. Karką
- Baliūnas, Vytautas. Mykolas Karka: (1892–1984). Portr. // Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 1727–2002. Panevėžys : UAB „Nevėžio sp.“, 2002. P. 110–114.
- „Dainos“ šaulių būrys // Panevėžio garsas. 1938, geg. 7, p. 5.
- Jalianiauskienė, Vitalija. Meno šviesos palytėti gyvenimai. Iliustr. // Sekundė. 2018, bal. 13, p. 4–5.
- Karka Mykolas. Portr. // Muzikos enciklopedija. Vilnius : Lietuvos muzikos akad. : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2003, [t.] 2, p. 124.
- Karka Mykolas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2006, [t.] 9, p. 446–447.
- Lapinskienė, Lionė. Mykolas Karka – draugijų siela, dainuojančio miesto maestro. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2012, lapkr. 16, p. 6.
- Lelis, Jonas. Panevėžio meninio gyvenimo siela. Iliustr. // Mokiniai, mokytojai ir garsenybės / Jonas Lelis. Vilnius : Agora, 2003. P. 29–35.
- Mikučionytė, Raimonda. Mykolas Karka – operetės Panevėžyje tėvas. Nuotr. // Panevėžio balsas. 2011, rugpj. 27, priedas „Savaitgalis“, p. 7, 17.