Stanislovas Kerbedis

Stanislovas Kerbedis

Geležinkelių tiesybos ir tiltų statybos inžinierius, mokslininkas.

Gimė 1810 03 09 Naudvaryje (Panevėžio r.) – mirė 1899 04 19 Varšuvoje (Lenkija).

1818–1824 m. mokėsi Panevėžio pijorų mokykloje, už labai gerą mokymąsi buvo įrašytas į mokyklos „Aukso knygą“. 1826 m. baigė Kauno klasikinę gimnaziją. 1826–1828 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos–matematikos fakultete. 1831 m. baigęs Sankt Peterburgo kelių inžinierių korpuso institutą, jame ir kitose Sankt Peterburgo aukštosiose mokyklose iki 1849 m. dėstė taikomąją mechaniką. Nuo 1842 m. – Mechanikos katedros vedėjas. 1837–1838 m. tobulinosi Paryžiaus kelių ir tiltų institute Prancūzijoje, Britų mokslo asociacijoje Niukaslyje, Anglijoje, taip pat Belgijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Austrijoje.

Profesorius (1842). Akademikas.

Suprojektavo pirmąjį arkinį ketinį 8 tarpsnių su pasukama varstomąja perdanga tiltą per Nevą Sankt Peterburge, vadovavo jo statybai (pastatytas 1850 m.). Geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva tiesimo vienas vadovų. Prisidėjo projektuojant Vilniaus (Panerių) ir Kauno tunelius (1859–1860). Suprojektavo geležinkelio tiltus per Lugą ir Dauguvą, vadovavo jų statybai. Tyrė tiltų kniedytuosius sujungimus (1858). Suprojektavo ir pastatė 6 tarpsnių geležinį santvarinį su lygiagrečiomis juostomis tiltą (Kerbedžio tiltas) per Vyslą Varšuvoje (1959–1964), jo atramoms panaudojo kesonus.

1861–1863 m. paskirtas VII-osios (Varšuvos) apskrities kelių susisiekimo viršininku, vėliau kurį laiką ėjo Rusijos susisiekimo ministro pareigas. Iki 1891 m. dirbo Rusijos susisiekimo valdyboje, konsultavo Kronštato ir Sankt Peterburgo uostų, Marijos vandens kelio, jungiančio Volgą su Baltijos jūra, atnaujinimo projektus.

Pasižymėjo mecenatyste, globojo ir rėmė lietuvių dailininkus – savo dvare Ribiniškiuose netoli Daugpilio įrengė dailininkų kūrybos namus, juose sudarė sąlygas ilsėtis ir kurti M. K. Čiurlioniui, P. Rimšai ir kitiems.

Buvo daugelio Rusijos mokslo įstaigų ir draugijų (tarp jų ir Peterburgo mokslų akademijos, Susisiekimo kelių inžinierių instituto, Kelių ir komunikacijų inžinierių draugijos) narys bei garbės narys, jo garbei nukalti 2 medaliai.

Įvertinimas
Šv. Stanislovo 3-iojo laipsnio ordinas (1937).
Šv. Onos 1-ojo laipsnio (1859), 3-iojo laipsnio (1939) ordinai.
Prūsijos vyriausybės Raudonojo Erelio 2-ojo laipsnio ordinas už Peterburgo–Varšuvos geležinkelio jungties su Karaliaučiaus geležinkeliu projektą.
Šv. Vladimiro 3-iojo laipsnio (1850), 2-ojo laipsnio (1864), 1-ojo laipsnio (1889) ordinai.
Baltojo Erelio ordinas (1871).
Aleksandro Neviškio ordinas, minint jo 50-ąsias darbo kelių susisiekimo sistemoje metines (1879).
Sidabro medalis už dalyvavimą organizuojant Krivorožo geležinkelio statybas (1884).
Sidabro medalis už Suramsko tunelio statybų konsultavimą (1890).

Atmintis
Panevėžyje ir Vilniuje Stanislovo Kerbedžio vardu pavadintos gatvės. Gimtoji Naudvario dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo vardu pavadintas tiltas per Vyslą Varšuvoje. Vilniaus Gedimino technikos universitetas studentams yra įsteigęs Stanislovo Kerbedžio stipendiją. Duktė Eugenija, kaip ir tėvas, tapusi mecenate, visus paaukojimus darė savo tėvo – Stanislovo Kerbedžio – vardu, taip prisidėdama prie jo atminimo įamžinimo.

 

Nuotraukoje Stanislovas Kerbedis. Prieiga internete: https://www.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000006467679?s_id=pgNdpfOCA6FiPvpb&s_ind=29&valuable_type=EKSPONATAS


Svarbesnė literatūra apie S. Kerbedį

  1. Dvarų kultūra – Lietuvos kultūros dalis. Kerbedžiai : konferencijos, įvykusios 2001 m. spalio 30 d., pranešimų tezės. Panevėžys : [Panevėžio rajono pedagogų švietimo centras], 2001. 19 p.
  2. Juknevičius, Petras. Naudvaris ir Kerbedžiai. Panevėžys : Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio rajono skyrius, 2005. 48 p.
  3. Stanislovas Kerbedis. Iliustr.. Bibliogr. išnašose // Kelininkai, susiję su Lietuva. Vilnius : [BMK leidykla] : Asociacija „Lietuvos keliai“, 2016. P. 334–341.
  4. Nakas, Algimantas. Pasitinkant inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio jubiliejų. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. 2009, [t.] 13, p. 197–212.
  5. Воронин, Михаил Иванович. Станислав Валерианович Кербедз 1910–1899 / Михаил Иванобич Воронин, Маргарита Михайловна. Ленинград : Наука, 1982. 175,[1] p. : iliustr.