Inžinierius architektas.
Gimė 1898 09 29 Kapinėje (Panevėžio r.) – mirė 1988 10 06 Santa Monikoje (JAV).
Panevėžyje baigė pradinę mokyklą, mokėsi Panevėžio realinėje, vidurinį išsilavinimą (dėl I-ojo pasaulinio karo) įgijo 1916 m. Peterburge. 1916–1918 m. studijavo kelių inžineriją Peterburgo civilinių inžinierių institute. 1924 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1930 m. – Romos karališkąją aukštąją architektūros mokyklą, įgijo architektūros daktaro laipsnį. 1930 m. Milane išlaikė tarptautinius architektų kvalifikacinius reikalavimus.
1919 m. grįžęs į Lietuvą savanoriu įstojo į Panevėžio batalioną, dalyvavo kovose su bolševikais.
Nors po studijų baigimo 1930 m. buvo kviečiamas dirbti įvairiose šalyse, grįžo į Lietuvą. 1920–1924 m. dirbo Lietuvos susisiekimo ministerijos Kelių valdyboje. 1930–1944 m. – Kauno miesto savivaldybės architektas. 1934–1943 m. dėstė Aukštesniojoje technikos mokykloje, 1938–1944 m. dar ir Vytauto Didžiojo universitete, 1941–1944 m. buvo Architektūros kompozicijos ir piešimo katedros vedėjas.
Docentas (1940). Architektūros mokslų daktaras (1930).
1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1947–1949 m. dėstė architektūrą Kircheim unter Tecko technikos mokykloje. Nuo 1949 m. gyveno JAV.
Lietuvoje suprojektavo apie 140 pastatų. Pagal jo projektus pastatyta Kaune: Šančių ugniagesių stotis (1934), mokykla Jonavos gatvėje (1935), vandentiekio stotis Žaliakalnyje (su architektu F. Bielinskiu), Kauko laiptai į Žaliakalnį, kino teatras „Daina“ (visi 1936), butų kolonija K. Petrausko gatvėje (dab. Verslo inkubatorius), Aklųjų institutas (dab. Silpnaregių internatinė mokykla), Maironio kapas-mauzoliejus (su skulpt. B. Buču) (visi 1937), Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija), gimnazija Šančiuose (abi 1938); kitose vietovėse: marijonų vienuolynas Panevėžyje (1939), bažnyčios Pažėruose (Kauno r.), Pilviškiuose ir kt. Iškiliausias architekto darbas – Karininkų ramovė, kurios projektavimą perėmė po architekto V. Dubeneckio mirties (su arch. K. Krikščiukaičiu, 1937), chirurgo Vlado Kuzmos gyvenamasis namas su ligonine (1937). Gyvendamas JAV suprojektavo bažnyčių, mokyklų, ligoninių, visuomeninių pastatų. Paminėtini – pranciškonų bažnyčia, salė ir vienuolynas Toronte (Kanada, pradėta 1955), Visų Šventųjų bažnyčia Čikagoje (pradėta 1958).
Lietuvos inžinierių ir architektų draugijos narys – Architektūros skyriaus pirmininkas (nuo 1938).
S. Kudokas buvo vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos architektūros kūrėjų, vienintelis turėjęs architektūros daktaro laipsnį. Pasižymėjo kaip novatorius, pažangių architektūros idėjų pradininkas Lietuvoje. Jo kūryba Kaune tarpukario architektūros kontekste užėmė reikšmingą vietą ir atitiko bendras tarpukario Lietuvos modernios architektūros tendencijas, išlaikydama pusiausvyrą tarp modernizmo ir retroperspektyvizmo.
Atmintis
1998 m., pažymint 100-ąsiais S. Kudoko gimimo metines, šalia jo namo Kaune, V. Mykolaičio-Putino g. 11, kuriame jis gyveno 1938–1944 m., atidengta memorialinė plokštė. 2002 m. Kaune, Karininkų Ramovės vestibiulyje (A. Mickevičiaus g. 19), pakabinta atminimo lenta S. Kudokui, kaip pagrindiniam pastato projekto autoriui ir architektui (aut. S. Žirgulis). Apie S. Kudoką 2017 m. sukurtas dokumentinis televizijos filmas „Laikinosios sostinės fenomenas. Architektas Stasys Kudokas“ (scenarijaus aut. A. Kosciuškienė, rež. J. Lingys).
Nuotraukoje Stasys Kudokas. Prieiga internete: https://sa.lt/kvietimas-i-renginius-architektui-stasiui-kudokui-atminti/
Svarbesnė literatūra apie S. Kudoką
- Baužienė, Morta. Architektas Stasys Kudokas: mano gyvenimo tikslas – kurti savo tėvynei Lietuvai. Iliustr.. Santr. angl.. Bibliogr. str. gale // Archiforma. 2008, nr. 3/4, p. 118–123.
- Juškienė, Regina. Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune. Iliustr.. Santr. angl. // Kauno istorijos metraštis. 2006, [t.] 7, p. 153–171.
- Kančienė, Jolita. Kudokas Stasys. Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2007, [t.] 11, p. 194.
- Kudokas Stasys. Portr. // Lietuvos architektai. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016. P. 281.
- Stasys Kudokas. Portr.. Bibliogr. išnašose // Kelininkai, susiję su Lietuva. Vilnius : [BMK leidykla] : Asociacija „Lietuvos keliai“, 2016. P. 385–387.
- Lukšytė, Inga. Kraštietis architektas Stasys Kudokas / Inga Lukšytė, Sandra Lukšytė. Bibliogr.: str. gale // Pažinkime savo kraštą. Panevėžys : Tėvynė, 2010. P. 49–51.