Pedagogas, kalbininkas, poetas, spaudos darbuotojas.
Gimė 1902 03 29 Ramygaloje (Panevėžio r.) – mirė 1975 10 26 Panevėžyje.
Baigė Ramygalos pradinę, 1914 m. mokėsi Panevėžio keturklasėje pradinėje mokyklose, 1915–1922 m. – Panevėžio gimnazijoje. 1922–1926 m. Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filologijos skyriuje studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą bei pedagogiką.
1919 m. – Lietuvos kariuomenės savanoris. 1924 m. dirbo kalbininko prof. J. Jablonskio sekretoriumi, šiam rengiant lietuvių kalbos vadovėlį žemesnėms klasėms. Pedagoginį darbą pradėjo 1926 m. lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Alytaus gimnazijoje, vėliau mokytojavo Klaipėdoje (1935), Kaune (1935–1940), Ukmergėje (1940–1941), Linkuvoje (1941–1944). Ilgiausiai dirbo Panevėžyje: berniukų gimnazijoje (1927–1935), mergaičių gimnazijoje (1944–1949), 1-ojoje vidurinėje mokykloje (1949–1964). Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Pokariu dirbdamas Panevėžyje įsitraukė į aktyvią užklasinę ir užmokyklinę veiklą. Bendradarbiavo su Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos instituto Žodyno redakcija – rinko žodžius ir juos sistemino (pateikė daugiau kaip 10 000 žodžių), rinko tautosaką, ją tvarkė. Rašė lietuvių kalbos vadovėlius mokykloms (neišleisti), vadovavo mergaičių gimnazijos literačių būreliui.
Dirbo spaudos leidinių redaktoriumi: 1925–1927 m. redagavo žurnalą „Mūsų kalba“, 1930 m. – Panevėžyje leisto savaitraščio „Mūsų kraštas“ redaktorius, 1937–1940 m. žurnalo „Mokslo dienos“ redaktorius, nuo 1938 m. – žurnalo „Tautos mokykla“ redakcijos narys. Palaikė ir skatino pradedančiuosius literatus moksleivius – „Mokslo dienų“ žurnalo puslapiuose publikavo E. Matuzevičiaus, H. Nagio, K. Bradūno, P. Drevinio ir kt., vėliau žinomais tapusių poetų, pirmuosius kūrinius. Dirbo knygų redaktoriumi.
Bendradarbiavo leidiniuose „Kalbotyra“, Literatūra ir kalba“, „Gimtoji kalba“, „Literatūra ir menas“, „Tarybinis mokytojas“, „Tiesa“, „Mūsų kalba“, „Kalbos kultūra“. Rašė kalbos, literatūros, kultūros klausimais, spektaklių, knygų recenzijas, publicistinius straipsnius.
Spaudoje paskelbė poezijos, prozos kūrinių, miniatiūrų. Humoreskas ir satyras pasirašinėjo Liongino Trumpicko slapyvardžiu. Eilėraščius spausdino leidiniuose „Pavasaris“, „Vairas“, „Skaitymai“, „Mūsų kraštas“, „Mokslo dienos“. 1940 m. parašytas eilėraštis „Išvežta mergystė“ tapo populiaria daina „Dejuoja balandis palangėj“, ypač artima liaudžiai karo, sovietinės okupacijos metais, Sibiro tremtyje. 1994 m. išleistas L. Kuodžio eilėraščių rinkinys „Pro žydinčius langus“.
Vertė poeziją (A. Mickevičiaus kūrybą, Saliamono „Giesmių giesmę“, senovės egiptiečių himną, skirtą Saulės dievui „Didysis Atono himnas“, vokiečių, latvių, estų, rusų poetų kūrinius).
Vienas Lietuvių kalbos draugijos steigėjų ir pirmosios valdybos narys. Lietuvių mokytojų sąjungos narys. Lietuvių kalbos rašybos komisijos narys. Besimokydamas Panevėžio gimnazijoje buvo vienas iš lietuvių moksleivių sambūrio „Meno kuopa“ įkūrėjų, aktyvių jo narių. Studijų metais – studentų korporacijos „Neo Lituania“, organizacijos „Jaunoji Lietuva“ narys. Sovietmečiu priklausė Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijai, skaitė paskaitas Panevėžio miesto visuomenei literatūros ir kt. temomis.
Atmintis
L. Kuodžio asmeninės lituanistinės bibliotekos dalis sovietmečiu saugota Panevėžio viešojoje bibliotekoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, L. Kuodžio bibliotekos pagrindu pradėtas kaupti Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos (buv. Panevėžio viešoji biblioteka) Senų ir retų knygų fondas. Bibliotekoje taip pat saugomas L. Kuodžio asmens dokumentų fondas.
Nuotraukoje Leonas Kuodys. J. Pauros fotografija. Panevėžys. XX a. 3 deš. Panevėžio a. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraščių fondas, PAVB F58-124.
Svarbesnė literatūra apie L. Kuodį
- [Apie pedagogą Leoną Kuodį]. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Karta, iš kurios mokėmės. Panevėžys : [D. Rudžio individuali įmonė], 2018. P. 46–57.
- Brazauskas, Juozas. L. Kuodys – mokytojas, kalbininkas, tautiškos spaudos dalyvis : nacionalinių vertybių rinkimai 2016. Portr. // Mūsų Respublika. 2016, bal. 1/7 (nr. 13), p. 12.
- Gaigalaitė, Aldona. Leonas Kuodys (1902–1975). Portr., iliustr.. Bibliogr. išnašose // Mūsų karo meto mokytojai. Vilnius : Vaga, 2000. P. 239–276.
- Kondratas, Benjaminas. [Apie pedagogą, poetą Leoną Kuodį] // Kūrėjų pėdsakais. Vilnius : Margi raštai, 2013, kn. 9, p. 201.
- Kuodys Leonas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001, [t.] 11, p. 273.
- Mikeliūnienė, Stasė. Kalbininkas, poetas, pedagogas Leonas Kuodys amžininkų ir jo mokinių prisiminimuose. Santr. angl. // Panevėžio kultūrinė erdvė ir žmonės: Lietuvos pirmosios nepriklausomybės tarpsnis. Panevėžys : [Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka], 2003. P. 20–31.
- Prėskienis, Bronius. Kuodys Leonas // Šiaulių krašto literatūros panorama. Šiauliai : Šiaurės Lietuva, 2003. P. 256–257.