Vladas Kuzma

Vladas Kuzma

Gydytojas chirurgas.

Gimė 1892 10 15 Rėkliuose (Panevėžio r.) – mirė 1942 06 08 Kaune.

Mokėsi pas kaimo daraktorių, vėliau rusiškoje Panevėžio mokytojų seminarijos pradinėje mokykloje. 1913 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. 1913 m. įstojo į Saratovo (Rusija) universiteto Matematikos fakultetą. 1914–1918 m. studijavo Dorpato (dabar Tartu, Estija) universiteto Medicinos fakultete. Gydytojo diplomą įgijo 1923 m. Lietuvos universitete.

1918–1920 m. dirbo Panevėžio ligoninėje. 1920 m. persikėlė į Kauną, įsidarbino Valstybinėje miesto ligoninėje. Lankė Aukštuosius kursus, dėstė Gailestingųjų seselių kursuose. 1923 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakultete išlaikė valstybinius egzaminus ir į Chirurgijos katedrą buvo priimtas dirbti asistentu. 1925 m. stažavosi Vienoje, prof. A. Eiselbergo klinikoje, kur atliko eksperimentus, domėjosi audinių regeneracija ir persodinimu. Lankėsi Budapešto ir Prahos klinikose. 1926 m. Paryžiuje specializavosi profesoriaus P. Mariono klinikoje, pradėjo rengti daktaro disertaciją. Baigęs Lietuvos universitetą jame dėstė, 1940–1942 m. Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas.

Docentas (1933). Profesorius (1940). Medicinos mokslų daktaras (1932). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1941).

V. Kuzma – chirurgas novatorius, daugelio chirurgijos krypčių bei transplantologijos pradininkas Lietuvoje. 1923 m. pirmasis Lietuvoje perpylė kraują, propagavo kraujo konservavimą. 1927 m. pradėjo daryti inkstų, vėliau šlapimtakio, žarnų, skrandžio, tulžies pūslės transplantacijos eksperimentus. Sukūrė skrandžio rezekcijos metodą. Tyrė tulžies pūslės ir takų akmenligės bei kitų virškinamojo trakto organų ligų, tuberkuliozės chirurginį gydymą. Kauno klinikose ir kitose miesto ligoninėse padarė apie 20 000 sudėtingų operacijų.

1925–1938 m. dalyvavo daugelyje tarptautinių kongresų ir konferencijų – Prancūzijoje, Vokietijoje, Turkijoje, Belgijoje, Austrijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Graikijoje. Savo namuose buvo įsteigęs modernią 10 lovų ligoninę. Neturtinguosius gydė nemokamai.

Gyvendamas Dorpate įsijungė į lietuvių studentų veiklą. Vadovavo Lietuvos studentų draugijai. Kurį laiką dirbo mokytoju laikinai veikusioje Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių stovykloje. Aktyvus trijų draugijų – Chirurgų, Kovos su vėžiu bei tuberkulioze ir Kovos su venerinėmis ligomis narys. 1933 m. pradėjo dirbti konsultantu Raudonojo Kryžiaus sanatorijoje, 1934–1935 m. karininkų kursuose dėstė karo chirurgiją. Dalyvavo Kauno Rotary klubo veikloje.

Bendradarbiavo žurnale „Medicina“, „Kova su džiova“. Paskelbė apie 70 mokslinių darbų ortopedijos, traumatologijos, onkologijos, urologijos, neurochirurgijos temomis. Išleisti jo darbai: „Žvilgsnis į biologinės krypties išsivystymą klinikos ir praktikos medicinoje“ (1926), „Inksto ir šlapimo takų atstatymo klausimu“ (1932), „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų bei vėžligės chirurgiško gydymo klausimu“ (1940), „Skausmas ir skausmo malšinamosios priemonės“ (1947) ir kt.

Atmintis
1977 m. Kaune prie namo D. Poškos g. 14, kuriame chirurgas gyveno 1937–1942 m., atidengta memorialinė. 2002 m. jos vietoje atidengta nauja atminimo lenta su bareljefu (aut. S. Žirgulis). 1998 m. Panevėžyje, Ramygalos g. 41A, prie namo, kur 1904–1912 m. ir 1918–1920 m. gyveno V. Kuzma, atidengtas memorialinis ženklas (aut. V. Žigas), namas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2004 m. V. Kuzmos gimtinėje Rėklių kaime atidengtas paminklinis akmuo (aut. A. Pajuodis).
1930 m. skulptorius J. Zikaras padarė V. Kuzmos portretą-medalioną, 1942 m. jo pomirtinę kaukę. 1979 m. skulptorius S. Kuzma sukūrė skulptūrinį portretą. 1982 m. Kauno klinikų centriniuose rūmuose (Eivenių g. 2) atidengtas metalinis bareljefas (aut. L. Žuklys). 1986 m. Kauno klinikų Chirurgijos klinikoje atidengtas jo biustas (skulpt. V. Žuklys). Patinuota gipsinė biusto kopija saugoma Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje. Ekslibrisus V. Kuzmai yra sukūrę dailininkai V. Petronis, F. Ylmaz.
2001 m. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune parengta jam skirta ekspozicija – salėje „Medicina Lietuvos respublikoje 1918–1940 metais“ eksponuojamas V. Kuzmos darbo kabinetas ir jo asmeniniai daiktai: darbo stalas, portretas; nišose sudėti profesoriaus chirurginiai įrankiai, dokumentai, nuotraukos. 2011 m. surengtoje Kauno visuomenės apklausoje V. Kuzma pateko į iškiliausių tarpukario Kauno gyventojų dešimtuką. V. Kuzma pristatytas TV dokumentiniame cikle „Laikinosios sostinės fenomenas“ (scenarijaus autorė A. Kosciuškienė, 2016). Vlado Kuzmos vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Kaune, Rėkliuose (Panevėžio r.). 1992 m. V. Kuzmos kapas Kauno Petrašiūnų kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

 

Nuotraukoje Vladas Kuzma. Prieiga internete: http://www.aidas.lt/lt/visuomene/article/16550-05-23-kaunieciai-kuzmos


Svarbesnė literatūra apie V. Kuzmą

  1. Iškiliausias tarpukario kaunietis: stebukladarys baltu chalatu // Kauno diena [interaktyvus]. 2011, vas. 20. Prieiga internete: <https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/iskiliausias-tarpukario-kaunietis-stebukladarys-baltu-chalatu-335930> [Žiūrėta 2019 m. gruodžio 2 d.].
  2. Kivilšienė, Vida. Gyvenimo prasmė : biografinė apybraiža apie chirurgą Vladą Kuzmą. Kaunas : Kauno medicinos universiteto Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2002. 243, [1] p. : iliustr.
  3. Kivilšienė, Vida. Stebukladarys chirurgas, mokslininkas : šiemet sukanka 120 metų nuo žymaus tarpukario gydytojo Vlado Kuzmos (1892–1942) gimimo ir 70 metų nuo jo mirties : dukros mintys apie tėvą. Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. 2012, nr. 11/12 (lapkritis/gruodis), p. 14–15.
  4. Knizikevičienė, Liudvika. Garsusis chirurgas profesorius akademikas Vladas Kuzma. Iliustr.. Bibliogr. str. gale // Panevėžio medikai. Panevėžys : D. Rudžio IĮ, 2018. P. 78–85.
  5. Kuzma Vladas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2007, [t.] 11, p. 349.
  6. Šiurkus, Telesforas. Vladas Kuzma : (gyvenimas ir mokslinė veikla). Vilnius : Mintis, 1967. 92 p.
  7. Žymūs Kauno žmonės. Atminimo įamžinimas : Vladas Kuzma. Prieiga internete: <http://atminimas.kvb.lt/paieska1.php> [Žiūrėta 2019 m. gruodžio 2 d.]