Istorikas.
Gimė 1958 01 05 Velniakių k. (Panevėžio r.).
1965–1969 m. mokėsi Vepų (Panevėžio r.) pradinėje mokykloje, 1969–1973 m. – Karsakiškio (Panevėžio r.) 8-metėje mokykloje, 1973–1976 m. – Subačiaus vidurinėje mokykloje. 1976–1981 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Istorijos ir pedagogikos fakultete, 1984–1989 m. – Lietuvos istorijos instituto aspirantūroje. 1994–1995 m. stažavosi Prancūzijos nacionalinių tyrimų centre, Literatūros institute Paryžiuje, Lenkų bibliotekoje Paryžiuje, Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institute.
1981–1982 m. – Vilniaus 39-osios vidurinės mokyklos istorijos mokytojas. 1982–1986 m. dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, nuo 1986 m. – Lietuvos istorijos instituto darbuotojas: nuo 1995 m. – XIX a. istorijos skyriaus vedėjas, nuo 2000 m. – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 2008–2019 m. – instituto direktorius, nuo 2019 m. – vyresnysis mokslo darbuotojas.
Nuo 1998 m. dėsto Klaipėdos universitete; nuo 2008 m. – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos instituto tarybos narys. 2002–2006 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 2017 m. – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, nuo 2015 m. – jo Senato narys.
Humanitarinių mokslų daktaras (1993). Profesorius (2017).
Mokslinių interesų sritys – Lietuvos XIX–XX a. istorija: identiteto problemos, Lietuvos visuomenės modernizacija ir etniniai konfliktai, politinių partijų istorija, Lietuvos lenkų etnopolitinė ir etnokultūrinė orientacija lietuvių modernios tautos kūrimosi ir modernaus valstybingumo sąlygomis XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje, lietuvių, lenkų ir baltarusių etninių bendruomenių tarpusavio santykiai ir jų dinamika XIX a. pab. – XX a. pirmojoje pusėje.
Svarbiausia monografija – „Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais“ (1996). Vienas knygų „Šiaulių miesto istorija (iki 1940)“ (1997), „Mykolo Römerio mokslas apie valstybę“ (1997) autorių. Su kitais parengė spaudai M. Römerio knygos „Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą“ (2005) vertimą į lietuvių kalbą. Daugiatomio M. Römerio „Dienoraščio“ sudarytojas ir mokslinis redaktorius. Leidinio „Lietuvių atgimimo istorijos studijos“ (t. 1–13, 1990–1996) vienas sudarytojų ir redaktorių. „Lietuvos istorija. T. 8, d. 1: devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia“ (2011) atsakingasis redaktorius.
Mokslinio žurnalo „Biuletyn Historii Pogranicza“ (leidžiamas nuo 2000 Balstogėje, Lenkija) vienas sudarytojų ir redaktoriaus pavaduotojas.
Nuo 2004 m. – Lietuvos-Lenkijos dvišalės komisijos istorijos ir geografijos mokymo problemoms tirti Lietuvos pusės pirmininkas, nuo 2012 m. – Lietuvos Respublikos archyvų tarybos narys. Daugelio istorikus vienijančių draugijų narys: Lietuvos istorikų draugijos, Lenkijos istorikų draugijos, Lietuvių ir baltarusių draugijos, Lenkų ir lietuvių susivienijimo Paryžiuje, W. Kętrzynskio Varmijos ir Mozūrijos mokslinio tyrimo centro Olštyne (Lenkija) veikėjas.
Nuotraukoje Rimantas Miknys. Sauliaus Žiūros nuotrauka. Prieiga internete: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/interviu/rimantas-miknys-baltijos-kelias-padeda-suvokti-kas-tu-esi-599-448475
Svarbesnė literatūra apie R. Miknį
- Miknys Rimantas. Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2015, d. 2, p. 770–771.
- Miknys Rimantas. Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2018. Kaunas : Leidybos studija, [2018]. P. 914.
- Miknys Rimantas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2009, [t.] 15, p. 88.
- Miknys, Rimantas. Mokslininko Rimanto Miknio gyvenimas: M. Römerio dienoraščiai ir dekaloginių vertybių jungtys : [pokalbis] / kalbino Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė. Iliustr. // Prie Nemunėlio. 2020, nr. 1, p. 20–31.
- Nagrockienė, Ingrida. Gimtinės praeitis parodė ateitį. Iliustr. // Sekundė. 2018, geg. 26, p. 7–8.