Vyskupas.

Gimė 1834 11 19 Smilgių valsčiuje (Panevėžio r.) – mirė 1908 05 15 Kaune.

1861 m. baigė Panevėžio bajorų mokyklą, nuo 1852 m. mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, 1856–1860 – Dvasinėje katalikų akademijoje Sankt Peterburge.

Įšventintas kunigu, 1860–1882 m. dėstė dogmatinę teologiją Varnių ir Kauno kunigų seminarijose. Nuo 1865 m. dar ir kapelionas Kauno mergaičių gimnazijoje. Nuo 1876 m. Žemaičių kapitulos kanauninkas, ėjo Žemaičių vyskupijos seminarijos prokuratoriaus, vyskupijos konsistorijos asesoriaus ir viceoficiolo pareigas.

Profesorius.

1876 m. tapo Žemaičių kapitulos kanauninku, 1879 m. – prelatu, 1883 m. konsekruotas ir paskirtas Žemaičių vyskupu. Ypatingą dėmesį skyrė kunigų išsilavinimui – kunigų seminarijos kursą pailgino iki 5 metų. 1907 m. išleido potvarkį dėl dekanatinių kunigų suvažiavimų. Įžvelgdamas stačiatikiškos Rusijos grėsmę, katalikybės pozicijas Lietuvoje stiprino seminarijose palaikydamas lenkišką dvasią. 1884 m. uždraudė katalikų moksleiviams eiti melstis į stačiatikių cerkves. Už šį sprendimą turėjo per kelerius metus išmokėti 50 000 rublių baudą. Siekė, kad mokyklose tikyba būtų dėstoma gimtosiomis kalbomis, 1905 m. tuo klausimu išleido aplinkraštį. Rėmė lietuvišką katalikišką spaudą – finansavo lietuviškų katalikiškų raštų leidimą Mažojoje Lietuvoje, knygnešystę, kovojo už lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo panaikinimą – įsakė A. Dambrauskui paruošti memorialą dėl lietuvių spaudos grąžinimo. Jį vyskupas 1902 06 11 per Kauno gubernatorių pateikė Rusijos vyriausybei. Šį klausimą kėlė ir 1904 05 07 lankydamasis pas Rusijos carą. Rėmė Šv. Kazimiero spaudos leidimo ir prekybos draugiją, švietimo draugiją „Saulė“. Atnaujimo Kauno arkikatedrą, jos vargonininku pakvietė J. Naujalį, savo lėšomis finansavo jo bažnytinės muzikos tobulinimosi kursus Vokietijoje, Regensburgo aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje, rėmė vargonininkų mokyklos Kaune steigimą.

Įkūrė savaitraštį „Nedėldienio skaitymas“ (1905). Išspausdino ganytojiškus laiškus „Atminimas didžio jubiliejaus“ (1901), „Žemaičių vyskupo ganytojiška gromata“ (1907, 1908).

Nežiūrint to, kad buvo konservatyvus senųjų tradicijų atstovas, nebuvo palankus lietuvių tautiniam judėjimui, pasižymėjo kaip energingas kovotojas su rusų valdžia dėl religinės priespaudos. Per audiencijas kunigams visada primindavo apie kovą su rusų valdžia, įspėdavo kunigus, kad šie neleistų vaikams lankyti cerkvių, draustų naudotis rusiškomis maldaknygėmis.

Atmintis
M. L. Paliulionis palaidotas Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje. 1927 m. sukurtas vyskupo bareljefas prie jo kapo paskelbtas arkikatedros vertingąja savybe. Kauno arkivyskupijos muziejuje saugomas nežinomo dailininko sukurtas vyskupo portretas.

 

Nuotraukoje Mečislovo Leonardo Paliulionio portretas. Apie 1903 m. Iš: https://www.vle.lt/straipsnis/mecislovas-leonardas-paliulionis/

---

Svarbesnė literatūra apie M. L. Paliulionį

1. Antanaitis, Bronius. Iškilų ganytoją prisimenant : žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio 175-osioms gimimo metinėms. Iliustr. // XXI amžius. 2009, lapkr. 27, p. 8.
2. Dambrauskas, Aleksandras. Vyskupas Mečislovas-Leonardas Paliulionis : (1834–1908). Iliustr. // Užgesę žiburiai. Roma : Lietuvių katalikų mokslo akademijos leidinys, 1975. P. 213–224.
3. Juknevičius, Petras. Vyskupas Mečislovas Paliulionis. Bibliogr.: str. gale // Jie išgarsino Panevėžio kraštą. Panevėžys, 2011. P. 73–80.
4. Mečislovas Paliulionis. Iliustr. // Lietuvos sakralinė dailė, XI–XX a. pradžia. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2003, t. 1, P. 274.
5. Mečislovas Leonardas Paliulionis (1883–1908). Portr. // Žemaičių vyskupų portretų galerija. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2013. P. 102–103.
6. Paliulionis Mečislovas Leonardas. Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2010, [t.] 17, p. 329–330.
7. Stakauskas, Juozapas. Vyskupas Paliulionis ir lietuviškasis klausimas. Kaunas : Aut. leid., 1939. 41 p.
8. Vaižgantas. Mečislovas Leonardas Paliulionis // Raštai. Vilnius : Pradai, 1997, t. 7, p. 226–230.
9. Vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis : (1834–1908) // Mūsų švyturiai. Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1992. P. 213–215.
10. Žemaičių vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis. Prieiga internete: https://www.geni.com/people/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3-vyskupas-Me%C4%8Dislovas-Paliulionis/6000000078053173614