Petras Būtėnas

Kalbininkas, tautotyrininkas, pedagogas.

Gimė 1896 06 27 Dovyduose (Pasvalio r.) – mirė 1980 10 04 Bostone (JAV). 1996 m. palaikai perlaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Mokėsi Grūzdžių, Švobiškio, Joniškėlio pradinėse, nuo 1906 m. – Linkuvos dviklasėje mokyklose. Apie 1909–1914 m. mokslus tęsė Latvijoje – Mintaujoje ir Bauskėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui išvyko į Voronežą (Rusija), ten 1917 m. baigė buhalterijos kursus, įstojo į Voroneže veikusius lietuvių kalbos mokytojų kursus. 1918 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje.

Prasidėjus nepriklausomybės kovoms, 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, joje tarnavo iki 1923 m. Dalyvavo kovose su bolševikais prie Šiaulių, su lenkais prie Širvintų.

Nuo 1920 m. studijavo Aukštuosiuose kursuose, nuo 1922 m. – Lietuvos universitete, 1930 m. baigė filologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.

Būtėnas – viena žymiausių tarpukario Panevėžio asmenybių. 1925–1944 m. dirbo mokytoju Panevėžyje, 1925–1936 m. – mokytojų seminarijos pedagogas. Berniukų ir mergaičių gimnazijų mokytojas, 1939–1940 m. – berniukų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas, 1941–1944 m. – gimnazijos direktorius.

1940 –1941 m. sovietinės okupacinės valdžios kalintas Panevėžio kalėjime. 1941 m. su kitais leido savaitraštį „Išlaisvintas panevėžietis“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945–1946 m. gyveno Flensburge (Vokietija), vadovavo lietuvių pradžios mokyklos mokytojų kursams. 1946–1949 m. dirbo Dedelsdorfo, Zedorfo, Stadės ir Diepholzo DP stovyklų lietuvių gimnazijose lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, rengė mokytojų kursus. 1946 m. parengė „Lietuvių kalbos konspektą“ mokytojų kursams ir gimnazijai. 1946–1948 m. Flensburge redagavo ir leido kultūros ir literatūros žurnalą „Žingsniai“, 1945–1948 m. – laikraštį „Lietuvių informacija“. Nuo 1949 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo Bostono lietuviškosios enciklopedijos kalbos redaktoriumi, laikraščio „Keleivis“ redakcijoje, tautotyros klausimais aktyviai rašė JAV lietuvių spaudoje.

Būtėnas tyrė lietuvių kalbos tarmes, kirčiavimą, senovės lietuvių etnines ribas. Prisidėjo prie Lietuvių kalbos žodyno rengimo (užrašė daugiau kaip 8000 žodžių). Rinko tautosaką, kaupė medžiagą seniesiems Lietuvos vietovardžiams tirti. Parašė: „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa“ (1925), „Kirčio ir priegaidės mokslas“ (1926), „Trumpas linksnių mokslas praktiškam lietuvių kalbos reikalui“ (1929), „Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas teorijai ir praktikai“ (1930), „Priežodžio ir patarlės gyvenimas“ (1930), „Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis mokyklai ir gyvenimui“ (1931), „Augštaičių tarmės okuojančios pašnektės sienos“ (1932). Išvertė: B. Kelermano „Tunelis“ (1923), A. Daudet „Taraskono Tartarėnas“ (1924), J. Turgenevo „Rudinas“. Dirbo leidinių kalbos redaktoriumi – redagavo G. Petkevičaitės-Bitės „Praslinkusių dienų vaizdų“, „Ad astra“, J. Lindės-Dobilo „Blūdo“, Bostone leistos „Lietuvių enciklopedijos“ 1–7 tomų kalbą.

Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1926 m. Panevėžio mokytojų seminarijoje įkūrė Tautotyros ir senienų rinkimo draugiją. Panevėžio „Gimtajam kraštui tirti“ draugijos narys. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys (nuo 1939). Priklausė Šaulių bei Tautininkų sąjungoms.

Įvertinimas
Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928).
Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928).
Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1935).

Atmintis
1996 m. minint P. Būtėno 100-ąsias gimimo metines Panevėžyje ant namo Jakšto g. 3, kuriame gyveno P. Būtėnas, sienos atidengta atminimo lenta, namas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jo kieme pastatytas paminklas (skulpt. K. Krasauskas). Sūnaus Donato Būtėno rūpesčiu name įrengtas memorialinis muziejus. Panevėžio krašotyros muziejuje saugomas 1998 m. iš Putnamo Amerikos lietuvių kultūros archyvo (ALKA) pargabentas rankraštinis P. Būtėno palikimas. 2002 m. įsteigta Petro Būtėno premija (steigėjai Lietuvių kalbos draugija, sūnus Donatas Būtėnas, buvusi P. Būtėno mokinė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė). 2006 m. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos kiemelyje atidengtas kalbininkui skirtas bareljefas (aut. V. Tallat-Kelpša).

 

Nuotraukoje Petras Būtėnas. Kaunas, 1921 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/lt/paroda-petro-btno-120-osioms-gimimo-metinms/kovose-uz-lietuvos-nepriklausomyb-ir-mokslas-kauno-universitete/kovose-uz-lietuvos-nepriklausomyb-ir-mokslas-kauno-universitete


Svarbesnė literatūra apie P. Būtėną

  1. Būtėnas Petras. Portr. // Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. P. 104.
  2. Petras Būtėnas (1896–1980) [interaktyvus]. Prieiga internete: http://www.paneveziomuziejus.lt/lt/paroda-petro-btno-120-osioms-gimimo-metinms/paroda-petro-btno-120-osioms-gimimo-metinms/petras-btnas
  3. Lapinskienė, Lionė. Lietuvių kalbos mokytojas Petras Būtėnas. Portr., iliustr.. Bibliogr. išnašose // Kelias nuo Mokytojų seminarijos iki Panevėžio kolegijos. Panevėžys : Panevėžio kolegija, 2016. P. 67–77.
  4. Lapinskienė, Lionė. Petro Būtėno kalbos norminamoji ir ugdomoji veikla. Santr. angl.. Bibliogr.: 37 pavad. // Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. P. 28–37.
  5. Savickienė, Daiva. Už meilę tėvynei – priverstinė emigracija. Iliustr. // Panevėžio balsas. 2017, rugs. 4/10, p. 6–8.
  6. Vasiliauskaitė, Vitalija. Petro Būtėno archyvas emigracijoje. Iliustr.. Bibliogr. išnašose // Iš Panevėžio praeities: šimtmečių spalvos. Panevėžys : Panevėžio kraštotyros muziejus, 2013. P. 34–50.
  7. Vasiliauskaitė, Vitalija. Petro Būtėno ir jo palikimo sugrįžimas. Iliustr. // Senvagė. 2016, Nr. 2 (11), p. 56–59.