Kompozitorius, pedagogas.
Gimė 1905 09 04 Užliaušiuose (Panevėžio r.) – mirė 1984 04 03 Vilniuje.
1913–1917 m. mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje (nuo 1915 m. gimnazija), 1921 m. baigė Ramygalos progimnaziją. 1921–1923 m. mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Nuo 1923 m. mokėsi Vytauto Didžiojo universitete Teologijos-Filosofijos fakultete. 1928 m. pas B. Dvarioną lankė fortepijono pamokas. 1933 m. baigė Kauno konservatoriją (J. Gruodžio kompozicijos klasę). 1936–1939 m. studijavo Paryžiaus Ecole de Normale de la Musique (N. J. Boulanger, Ch. Koechlino, A. Čerepnino mokinys).
Studijuodamas Kaune, dirbo muzikos mokytoju, vadovavo chorams 1928 m. mokytojavo Kėdainių gimnazijoje. Nuo 1933 m. kurį laiką dėstė Kauno liaudies konservatorijoje. Dirbo muzikos instruktoriumi Lietuvių tautosakos archyve. 1940–1949 m. (su pertrauka 1943–1944) dėstė Kauno, 1949–1984 m. – Lietuvos konservatorijoje; 1949–1960 m. – Kompozicijos katedros vedėjas. J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje dėstė teorines disciplinas. Išugdė garsių Lietuvos kompozitorių: E. Balsį, B. V. Kutavičių, J. Gaižauską, V. Ganeliną, V. Klovą, M. Noviką ir kt.
Profesorius (1958).
Kūrė įvairių žanrų muziką, tačiau pagrindinę vietą kūryboje užima stambios formos kūriniai – simfonijos ir operos.Parašė 4 operas („Trys talismanai“ (pastatyta 1936 Kaune), „Gintaro krantas“ (1940, dingusi), „Marytė“ (pastatyta 1953 Vilniuje), „Saulės miestas“ (pastatyta 1965 Vilniuje), 10 simfonijų ir kitokių simfoninių kūrinių (simfoninės poemos „Prie aukuro“ (1936), „Vakaras prie Vilijos“ (1937), „Platelių ežero paslaptis“ (1962), „Jurginas ir Ramunė“ (1958), „Pirčiupių motina“ (1973) ir kt.), kantatinio-oratorinio žanro („Metai“ chorui ir vargonams (K. Donelaičio žodžiai, 1965), „Mažasis Requiem“ chorui a cappella (J. Strielkūno žodžiai, 1982) ir kt.), daug įvairių kamerinių instrumentinių kompozicijų. Sukūrė daugiau kaip 200 solinių dainų, dainų chorams, harmonizavo liaudies dainų.
Kūryboje ryškios vėlyvojo romantizmo ir tautinės muzikos sąsajos. Stambios apimties kūriniams būdinga daugiatemiškumas, staigi reiškiamų nuotaikų kaita; vyrauja tradicinės formos, funkciniai harmoniniai santykiai, yra lietuvių liaudies muzikai būdingų dermių. Itin vertingos dainos chorui, ypač liaudies dainų išdailos.
Kompozitorių sąjungos narys (nuo 1945), jos valdybos narys (1945–1962).
Įvertinimas
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1953)
Stasio Šimkaus premija (1959).
LSSR liaudies artistas (1965).
LSSR valstybinė premija (1975).
Atmintis
1985 m. Vilniuje Žvėryne, ant namo, kuriame gyveno kompozitorius (Birutės g. 11/Traidenio g. 40), atidengta memorialinė lenta. 2008 m. A. Račiūno kapas Vilniaus Antakalnio kapinėse įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Nuotraukoje Antanas Račiūnas. XX a. 4-tas deš., fotografas K. Baulas. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Ra%C4%8Di%C5%ABnas
Svarbesnė literatūra apie A. Račiūną
- Navalinskaitė, Kristina. Kompozitorius Antanas Račiūnas / Kristina Navalinskaitė, Karolina Trebaitė. Bibliogr. str. gale // Lėvens ir Nevėžio krašto žmonės. Panevėžys : [Reklamos forma], 2011. P. 12–14.
- Palionytė-Banevičienė, Danutė. Valanda su kompozitoriumi Antanu Račiūnu. Vilnius : Vaga, 1970. 91, [2] p. : [4] iliustr. lap.
- Palionytė-Banevičienė, Danutė. Račiūnas Antanas. Portr. // Muzikos enciklopedija. Vilnius : Lietuvos muzikos akad. : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2007, [t.] 3, p. 172.
- Račiūnaitė, Tojana. Keli štrichai kompozitoriaus Antano Račiūno portretui. Bibliogr.: 23 pavad. ir išnašose // Ramygala. Vilnius : Versmė, 2016. P. 1377–1387.
- Račiūnas, Antanas. Antanas Račiūnas: kiekvieno savas kelias : [pokalbis] / kalbėjosi Irena Mikšytė. Nuotr. Persp. iš žurnalo: Kultūros barai, 1972, nr. 7 // Klausyta, stebėta, bendrauta. [Vilnius] : Lietuvos muzikų sąjunga, 2007. P. 289–293.
- Zubrickas, Boleslovas. Račiūnas Antanas. Portr. // Lietuvių kompozitoriai. Vilnius : Vaga, 2004. P. 324–327.